Šiandien, išskirtinai apie bendravimą su žmogumi (p. Danutės iš Kaniukų pasakymas – “visi žmonės lygus, nes gimsta visi nuogi”). Noriu pakalbėti apie aroganciją. Arogancija pagal kalbos žodyną – išdidumas, pasipūtimas, akiplėšiškumas. Niekam ne paslaptis, kad kai kuriems žmonėms būdinga arogancija – įsitikinimas, kad iš esmės jie pranašesni už kitus. Protingesni, gražesni, turtingesnį, turintys valdžios galių ir dėl to yra nusipelnę tarsi specialių teisių ir privilegijų ar gali elgtis pagal jų pačių sukurtas taisykles.

Kodėl šiandien apie aroganciją, o gi todėl, kad prie VšĮ Utenos ligoninė teko pabendrauti su vienu žmogumi, kaip vėliau paaiškėjo su šios įstaigos vienu iš vadovų S. Naumkinu. Esu ne vieną kartą girdėjęs apie šios įstaigos vadovo elgesį bendraujant su ligoninės darbuotojais, netgi mobingo apraiškas ir apie COVID pandemijos metu gautą atlygį, prilygstantį šalies vadovų atlygiui.

Istorija man asmeniškai jautri, nes tai kažkuo kartojasi, kai prieš 7 metus teko slaugyti savo tėvuką. Būtent tada ir patyriau mobingą ir vadovo persekiojimą. Šiandien iš ligoninės teko paimti sunkiai vaikščiojančią 82 metų močiutę, kuri lankė ant patalo gulintį savo vyrą. Su transporto priemone teko privažiuoti arčiau ligoninės durų, ne, ne prie pat, šiek tiek toliau prisiglaudžiant kamputyje ir paliekant galimybę pravažiuoti kitoms transporto priemonėms, kurios laisvai pravažiavo. Bet…

Labai iš lėto privažiavo prabangi VOLVO, vairuotojas pravėrė langą ir nykščiu pamojo atgal, neva važiuok iš čia. Pravėriau ir aš langą, pasakiau, kad tuojau įlaipinsiu sunkiai judančia močiutę ir išvažiuosiu. Viskas tuo nesibaigė, vairuotojas atsitraukė atgal, nufotografavo mane, taip pat į automobilį lipančia močiutę. Kadangi buvau su tarnybine apranga, paprašė pakomentuoti, kas aš per vienas, labai įdėmiai apžiūrėjo skiriamuosius ženklus, kuriuos irgi nusifotografavo. Ir paaiškino, kad čia nevalia kitiems kelti kojos ir gali važiuoti tik išrinktieji medicinos darbuotojai.

Smalsumo vedamas, išvažiuodamas iš apkalbėtos vietos pasižiūrėjau, ar yra kokie įspėjamieji ženklai. Jokių įvažiavimą ar stovėjimą į tą vietą ribojančių ženklų nebuvo!

Atsargiai vertinau pacientų, ligoninės personalo atsiliepimus/atgarsius apie ligoninės vadovų darbo metodus, darbo organizavimą ir bendruomenės mikroklimatą. Ir vėl tas BET….

P. s. Tiesa, istorijos atgarsiai dar ir vėlai vakare pavijo. Pasirodo smalsios akys užfiksavo, kad prie ligoninės buvau 11.50, neva darbo metu. Šiukštu, pažeidžiau darbo drausmę. Tik gaila, kad tie smalsuoliai nežino mano darbo grafiko.

Eimantas Puodžiukas

Politinė reklama bus apmokėta iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politinės kampanijos sąskaitos