Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas tęsia pažintį su šalies ūkiais – šįsyk lankėsi Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje esančiame Kudrevičių šeimos specializuotame pienininkystės ūkyje.

Ūkininkas Arūnas Kudrevičius pienininkystės ūkį ėmė kurti prieš 29 metus tuomet plyname lauke. Dabar šeima dirba apie 280 ha žemės, o ūkyje ganosi 266 galvijai, iš kurių 103 – melžiamos karvės. Tėvų pėdomis pasekė ir sūnus Karolis, kurio ūkyje – 49 galvijai.

„Ūkis vidutinio dydžio, tačiau perspektyvus, turintis potencialo plėstis ir stiprėti. Džiugu, kad šeima mato ateitį kaime ir turi ambicijų – planuoja plėsti karvides su modernia ir kompiuterizuota įranga.  Mūsų pareiga išgirsti problemas ir suteikti pagalbą tokių ūkių plėtrai“, – teigia ministras K. Navickas, rytą praleidęs Kudrevičių ūkyje.

Tai, ko reikia produktyviam darbui

Kad veikla būtų efektyvesnė, o ūkis – konkurencingesnis, reikalinga ne tik žemės ūkio technika, bet  ir moderni įranga.  Arūnas pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) modernizuoti ūkį. Gavęs paramą, įsigijo traktorių, purkštuvą, įrangą mėšlo pašalinimui, šienapjovę, srutovežį, krautuvą ir t.t.

„Parama ir ūkio modernizavimas padeda našiau ir produktyviau dirbti, pasiekiami geresni rezultatai. Dabar didžiausias iššūkis – kaip pastatyti naują modernią karvidę“, – apie ateities planus kalba ūkininkas.

Ūkininkai, kaip ir Arūnas, siekiantys modernizuoti savo ūkius, šiuo metu gali teikti paraiškas pagal 2014–2020 m.  KPP veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Paraiškas galima teikti iki birželio 30 d. Šiuo paraiškų rinkimo etapu investicinei paramai skirta 57 mln. Eur.

2019 m. pagal šią veiklos sritį pateiktos 2246 paraiškos už 91,816 mln. Eur,  skirtas paramos lėšų biudžetas –  50 mln. Eur.

2020 m. pateiktos 1338 paraiškos už 92,541 mln. Eur. Skirtas paramos lėšų biudžetas –77,4 mln. Eur.

Pajuto ir kooperacijos naudą

Arūnas – kooperatyvo „Pienas LT“ narys nuo jo įkūrimo. Buvo šio kooperatyvo valdybos narys, šiuo metu – stebėtojų tarybos narys. Bendradarbiavimo nauda neabejoja – pastangos duoda vaisių.

„Kooperatyvas nelengvai kūrėsi – reikėjo iš paskutiniųjų investuoti į gamyklos statybą, ne visada palaikė ir valdžios institucijos, kai kurios žemdirbių organizacijos taip pat nebuvo subrendusios kooperacijai. Tačiau šiuo metu mūsų kooperatyvo pieno perdirbimo įmonė veikia gerai. Pradeda dirbti pelningai. O pieno rinkai, manau, daro labai didelę, gerą įtaką. Kooperacija yra žemdirbių ateitis, ypač – vidutiniams ir smulkiems ūkiams. Svarbiausia, kad patys ūkininkai būtų aktyvesni, stotų  į kooperatyvus, tada stiprūs kooperatyvai turėtų didesnę įtaka rinkai“,  – teigia ūkininkas.

Primelžtą pieną ūkis parduoda savo kooperatinei pieno perdirbimo įmonei. Bulius ir kitus galvijus šeima parduoda įvairioms Lietuvos ar kitų šalių įmonėms, priklausomai nuo išderėtos kainos. „Šioje vietoje mes, žemdirbiai, esame nekooperuoti, todėl gauname per žemas kainas“.

Anot ūkininko, buvo pamąstymų apie pieno perdirbimą, tačiau šeima nutarė skirti visą dėmesį pieno gamybai – kaip pagaminti daugiau ir kokybiškos žaliavos. Ir tai pasitvirtino, nes, pasak ūkininko, kooperatyvas gamina aukščiausios kokybės produkciją ir eksportuoja ją daugelį pasaulio šalių.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija