Vaidas Lankauskas, Utenos rajono savivaldybės Tarybos narys, paprašytas  pasidalinti savo mintimis su tinklapio skaitytojais, mielai sutiko tai padaryti. Tad keletas klausimų Jam.

Gerbiamas Vaidai, praėję metai, metai po savivaldos rinkimų Utenos savivaldoje įnešė daug pokyčių. Tad kokie, 2023-ieji buvo Jums, Jūsų Partijos Utenos skyriui?

Būsiu atviras, metai buvo pilni iššūkių.  2023 metų savivaldos rinkimuose  man Utenos krašto žmonės jau ketvirtą kadenciją patikėjo tarybos nario mandatą, deja mūsų komandai rinkimai nebuvo sėkmingi. Savivaldybės taryboje gavome keturis mandatus, o prabėgus keletui savaičių likome trise. Buvęs skyriaus pirmininkas, kuriuo pasitikėjo rinkėjai, skubiai persikėlė į laimėjusių rinkimus stovyklą, „išsinešdamas“ tarybos nario mandatą. Gegužės mėn. rinkiminės ataskaitinės konferencijos metu, manau pačiu sudėtingiausiu metu, bičiulių buvau išrinktas Utenos LSDP skyriaus pirmininku. Pavyko suformuoti atsakingai dirbančią komandą. Skyrius vienija apie 300 narių. Aišku buvo visko ir išdavysčių, ir išėjimų, bet labiausiai džiaugiuosi nuoširdžiu bičiulių palaikymu ir, kad prie mūsų komandos prisijungia nauji nariai. Konferencijos, suvažiavimai, posėdžiai, kasmetiniai ir kiti renginiai, diskusijos ir kt. Tuo gyvena mūsų Utenos bičiuliai. Artėja trys svarbūs rinkimai todėl darbų manau nestigs.

Tad sukonkretinkite prašom Partijos skyriaus “praradimus” ir “atradimus“,  Kiek skyrius neteko narių, kiek naujų partijos bičiulių papildė gretas?

Sukonkretinu, po 2023 m. savivaldos rinkimų, mūsų partijos skyrių paliko apie dvidešimt narių, o prie komandos prisijungė keletas naujų, kalbamės su norinčiais būti mūsų komandos nariais .

Opozicijos santykis su pozicija, savivaldybės Taryboje. Kada opozicijos lyderis klesteli į savivaldybei pavaldžios įstaigos direktoriaus  pavaduotojo kėdę, keistai tai atrodo. Tuo labiau, kad toje kėdėje patogiai atsisėdus nereikia rūpintis nei miesto nei rajono problemomis. Vienintelis “rūpestis”, “padavinėti gimnastėms nukritusius lankus”. Bet keistai atrodo ir Jums bei buvusiam merui balsuojant “Už” neįgaliesiems paslaugų įkainių didinimą. Valdantieji sako, kad tai savivaldos išlaidos….. Jūsų komentaras – ant kieno pečių guls padidėjusios išlaidos? Ir kodėl Jūs balsavote “Už”?

Pagal Vietos Savivaldos įstatymą, Utenos rajono savivaldybės taryboje opozicija neegzistuoja.  Taryboje veikia dvi opozicinės frakcijos – LSDP ir „Stipri Utena“. Tam, kad atsirastų opozicija, dvi minėtos frakcijos turėjo susivienyti, paskelbti bendrą veiklos programą ir išsirinkti opozicijos lyderį. Deja, to padaryti nepavyko. Ir dėl paprastos priežasties: frakcija ,,Stipri Utena“ tik apsimetinėjo esanti opozicine, o realybėje buvo ir yra pataikaujanti  politinei daugumai.

Būtent ši priežastis ir sąlygojo bendravimo ir bendradarbiavimo standartus su iš tiesų opozicine LSDP frakcija .

Socialdemokratai nevadovauja jokiam komitetui ar komisijai, jų nėra ir savivaldybės tarybos kolegijoje. Tuo tarpu frakcijos, „Stipri Utena“ nariams atviri visi keliai. Šios frakcijos vadas sėdi mero dešinėje kolegijoje. Tiesa, jau ne kaip apsišaukėlis opozicijos lyderis, o kaip Kontrolės komiteto pirmininkas (socialdemokratų iniciatyva visi rajono savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais buvo įsteigta opozicija ir  jos lyderiu paskirtas politinio komiteto “Stipri Utena” pirmininkas, buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti). 

O toliau naujas Utenos daugiafunkcio sporto centro direktoriaus pavaduotojo etatas ir…

Jūs  klausiate apie 2023 m. rugsėjo mėn. taryboje vienbalsiai priimtą sprendimą didinti socialinių paslaugų kainas – pagalbos į namus įkainius. Sprendimo projekte buvo aiškiai pasakyta, kad šis įkainis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. Jei asmens pajamos yra mažesnės negu 314 eurų per mėn.,  paslauga teikiama nemokamai. Jei pajamos didesnės, asmuo turėtų susimokėti nuo 5 iki 20 proc. gaunamų pajamų, o likusi dalis apmokama iš savivaldybės biudžeto lėšų. Pagalbos į namus paslaugos kainos skaičiavimo metodikos nėra, todėl yra vertinamos sąnaudos šiai paslaugai teikti – darbuotojų darbo užmokestis, mokesčiai Sodrai, kvalifikacijos kėlimo ir komandiruočių išlaidos, išlaidos priemonėms ir prekėms, transporto išlaidos ir kita. Priimdami sprendimą diskutavome su atsakingais asmenimis, kurie rengė šį projektą ir buvome patikinti, kad asmenys kurie gauna šią svarbią paslaugą, turės prisidėti nedaug, o pagrindinė dalis bus kompensuojama iš Utenos  raj. savivaldybės biudžeto. Todėl balsavome už.  2023 m. gruodžio mėn., tai yra po trijų mėnesių, šį įkainį vėl buvo pasiūlyta didinti. Nematydami naujų argumentų, balsuodami susilaikėme.

Na ir savaime aišku, “topinis” klausimas. Valdantieji baigiantis jų valdymo pirmiems  metams be savivaldos įmonių vadovų keitimo ir džiaugsmingo krykštavimo dėl naujų autobusų (kieno nuopelnas – autobusai?),  pasisūpavimų gaisrinės bokštelio lopšyje, nieko apčiuopiamo dar nenuveikė. Ir jų didžiausias argumentas – “ištratintas” rajono biudžetas buvusiųjų valdžioje. Esą reikia laiko biudžeto atstatymui, subalansavimui.  Tad kokį biudžetą palikote atėjusiai valdžiai?

Savo nesugebėjimą vykdyti rinkiminius pažadus ir įgyvendinti Utenos krašto ateičiai svarbius projektus dabartinė valdžia iš tiesų dangsto pasakomis apie buvusios rajono valdžios praskolintą biudžetą ir „ištratintus“ uteniškių pinigus. Visada  Utenos raj. savivaldybė skolinosi neviršydama nustatytų skolos limitų. Biudžeto apimtis kiekvienais metais didėjo, jei 2019 m. apimtis siekė apie 37 mln. eur,  tai 2023 m. beveik  63 mln. eurų. Ir dabartinis 2024 m. biudžetas savo apimtimi yra didžiausias ir tai nieko naujo.

Aišku, faktas yra ir tai, kad rajono savivaldybė bankams buvo skolinga apie 11 mln. Eur. Kas skolą įtakojo? Kaip sakoma pasakius A reikia pakalbėti ir apie B. Pirmosios didesnės paskolos buvo paimtos Utenos sporto arenos ir A. ir M. Miškinių bibliotekos statyboms (valstybė abiems šiems projektams skyrė per 30 mln. Lt, savivaldybei teko prisidėti 14 mln. Lt.). Kas šiandien būtų Utena, jei joje nebūtų šių objektų? Ar tikrai  tai galima vadinti lėšų ,,švaistymu“?

 Vėlesnės paskolos pirmiausia susijusios su ugdymo įstaigų renovacija. Tai buvo energetinio efektyvumo projektai.  ES SF finansuodavo tik ugdymo įstaigų išorės apšiltinimo, langų keitimo ir pan. darbus, neskirdama lėšų vidaus remontui, sporto salių rekonstrukcijai. Taigi nebuvo pasirinktas modelis išorė sutvarkyta ir modernizuota,  o ugdymo įstaigų vidaus apdaila ir įranga sena ir nugyventa. Visa tai guldavo ant savivaldybės biudžeto pečių,  todėl kiekvienos ugdymo įstaigos rekonstrukcijai tekdavo iš biudžeto skirti ne po vieną milijoną. Ar tai buvo netinkamas biudžeto lėšų panaudojimas, kad šiandien beveik visos ugdymo įstaigos yra modernizuotos ir džiugina ten dirbančius ir lankančius šias įstaigas?

  Ar modernūs ir nauji A. Šapokos, Saulės gimnazijų, Krašuonos, Aukštakalnio progimnazijų ir kitų ugdymo įstaigų stadionai ir investicijos į juos buvo nereikalingos šių ugdymo įstaigų bendruomenėms ir miesto gyventojams?

Ar nereikėjo milijoninių investicijų į Utenos miesto parkus ir jų infrastruktūros sutvarkymą, ar šiandien būtų malonu turėti nugyventas ir apleistas miesto teritorijas?

O gal lėšų švaistymas buvo Aušros, Aukštakalnio, Tauragnų, Sodžiaus ir daugybės kitų miesto ir miestelių gatvių ir gatvelių sutvarkymas su visai nauja infrastruktūra?

Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, nes vien per pirmąjį ES SF finansavimo laikotarpį Utenos savivaldybė įgyvendino projektų už maždaug pusę mlrd. Lt., iš kurių buvo sprendžiamos ir svarbiausios  gyvenimo kokybės problemos, susijusios su vandens ir nuotekų tinklų plėtra bei atliekų tvarkymo infrastruktūros kūrimu. Ir prie visų šių projektų reikėjo prisidėti  nuosavomis lėšomis.

Plius ilgą laiką palūkanų normos buvo labai palankios skolintis ir vykdyti Utenai ir raj. svarbius projektus.

Įdomu, ką kalbėtų dabartinė valdžia ir iš kur gautų lėšų gyvybiškais svarbioms problemoms spręsti, jei buvusi valdžia būtų nesiskolinusi ir laiku neįgyvendinusi ES ST ir valstybės finansuotų projektų?

Puikiai atsimename 2023 m. Utenos raj. savivaldybės projekto svarstymą. Tada buvome likę mažumoje. Tuometinė opozicija, dabar jų vadinamam „praskolintam“ biudžetui, pateikė labai dosnų papildomų siūlymų paketą išlaidoms didinti arba žadėjo nepritarti biudžetui. Po ilgų diskusijų, į biudžeto projektą, buvo įtraukti buvusios opozicijos siūlymai didinantys biudžeto išlaidas puse milijono eurų. 2023 m.  „praskolintam“ biudžetui buvo pritarta VIENBALSIAI.

Utenoje būsto šildymas pigiausias Lietuvoje, šiandien. Kaip bus rytoj, pagyvensim, pamatysim….

Atsakysiu trumpai. Taip, šildymo kaina Utenoje buvo ir yra viena iš mažiausių Lietuvoje. To pagrindas ankstesnių Utenos rajono savivaldybės tarybų ir įmonės UAB „Utenos šilumos tinklai“ per eilę metų priimti tinkami sprendimai, įgyvendintos milijoninės investicijos, pastatyta nauja termofikacinė elektrinė, kurioje yra deginamas biokuras. 2020 m. naujai įdiegta 100 kW galios saulės elektrinė, per metus pagaminanti  apie 140 MWh elektros energijos, kuri naudojama šilumos gamybai. 2022 m. bendrovės naudotas kuras šilumos gamybai: biokuras sudaro 97,3%, mazutas – 1,8%, o dujos tik 0,9%. Reikia džiaugtis, kad įgyvendinti ankstesni savalaikiai sprendimai ir investicijos leidžia būti mažiausios šilumos kainos lyderiais Lietuvoje.

Ačiū už pasidalintą informaciją.

Klausimus pateikė Sigitas Vaičiukėnas.