Tai įdomu. Perkūnija

Dalia Savickaitė

Pavasarį laukiame pirmojo griaustinio. Po jo jau galima sėsti ant šaltų paviršių ir liga jokia negrės – sako liaudies išmintis. Maudytis dar lyg nepadoru: derėtų palaukti pražystant erškėčius.

Perkūnas globoja Mildą

Perkūnija – vienas gražiausių ir didingiausių gamtos reiškinių – gerai pažįstama visiems. Perkūnijos sukėlėjai – kamuoliniai debesys. Jeigu debesų susidaro daug, jie ima tviskėti žaibais, grėsmingai dunda. Perkūnija susidaro esant dideliam orų nepastovumui: kai kylant aukštyn kiekviename aukščio kilometre oro temperatūra krinta 10 laipsnių, o tuo pačiu oras yra persotintas drėgme ir pakankamai įšilęs apatiniame atmosferos sluoksnyje. Šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn ir veržiasi į šaltąjį. Susidaro oro srovės, o šilumos energija, susikaupusi ore ir vandens garuose, virsta vėjo bei elektros energija. Žemėje kasmet būna 15 milijonų perkūnijų, o kiekvieną akimirką siaučia 2000 audrų. Mūsų klimato juostoje palankios sąlygos perkūnijai susidaryti yra šiltuoju metų laiku. Pavasarį perkūnijos dažnesnės rytinėje Lietuvos dalyje, rudenį – vakarinėje.

Perkūno namai-Kaunas

Griaustinis ir žaibas: du akivaizdūs perkūnijos požymiai. Kas sukelia šiuos įspūdingus, bauginančius reiškinius? Žaibas – elektros išlydis. Jis susidaro tuomet, kai dviejų elektros krūvių skirtumas padidėja tiek, kad pramušamas izoliacinis oro sluoksnis. Išlydis gali įvykti tarp paties debesies dalių, tarp debesų, tarp debesies ir žemės. Elektros išlydis įkaitina orą iki 3000 laipsnių. Žaibas gali būti linijinis, plokščias, šakotasis, grandininis, vėrininis ir kamuolinis. Jie taip vadinami pagal savo formas. Tiesa, yra amalas – žaibas be griaustinio. Kamuolinis žaibas – iki šiol galutinai neišaiškinta gamtos mįslė. Jis dažniausiai pasirodo baigiantis perkūnijai: 10 – 20 cm skersmens kamuoliukas. Žaibas gali pakenkti gyvybei, užmušti, sužaloti žmones bei gyvūnus, sukelia daugybę gaisrų. Šie reiškiniai apipinti legendomis ir padavimais. Romėnai žaibus skirstė „pagal paskirtį“. Jų nuomone, žaibai galėjo būti perspėjamieji, pamokomieji, baudžiantieji, grasinantieji ir t.t. Žaibas niekada netrenkia tiesia linija. Jis pasirenka kelią ten, kur yra laidžių elektrai dalelyčių dauguma – drėgni drabužiai, iš kamino rūkstantys dūmai. Į tą pačią vietą dažnai trenkia todėl, kad tam tikra grunto sudėtis, gruntiniai vandenys arti paviršiaus. Žaibo karštis sulydo gruntą į „velnio pirštus“, „laumių spenius“. Žaibas pakeičia dujinį azotą, kurio negali pasisavinti augalai. Todėl sakome, kad po perkūnijos oras lengvas, šviežias. Gamtoje natūraliai teikiamos ozono terapijos paslaugos grožiui ir jaunystei išlaikyti.

Perkūnas, knygos viršelis

Share this post

Parašykite komentarą