Pas kaimynus:

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos informacija

Antrą mėnesį Ignalinos rajono švietimo pagalbos tarnyboje direktore dirba Marija Kirkienė. ir plačioji visuomenė išgirdo apie šią įstaigą daugiau nei per buvusius dešimtmečius. Taigi  laikas pakalbinti direktorę apie „atradimus“, naujoves, siekius ir žingsnius pirmyn.

– Pirmiausia turėčiau pasveikinti su pareigomis, kuriose dirbate nuo  balandžio 21 dienos. Balandžio 25 dieną Ignalinos rajono švietimo pagalbos tarnyba minėjo savo veiklos 25-metį.  Tortas buvo?

– Dėkoju už sveikinimą. Išties, pirmą darbo dieną  buvau sutikta labai draugiškai: gavau ir gėlių, ir gražių linkėjimų, ir sveikinimų išgirdau. O štai įstaigos jubiliejinio torto nebuvo. Gal laiku negalvota apie tokį jubiliejų, bet ir pandeminė situacija neleido susibūrimų. Man pačiai tai buvo pirmos dienos darbe, kokios nors šventės  organizavimui laiko juk neturėjau. Buvusi laikinoji vadovė skubėjo atostogų… Kita vertus, dėl jubiliejinės įstaigos datos – svarstytinas klausimas. Dabartinės tarnybos data – 2018 metų birželio 28 diena.

– Kodėl ryžotės imtis šios veiklos? Gal buvo tokių, kurie tam skatino ar, atvirkščiai – bandė stabdyti?

– Tokį neįprastą iššūkį sau susimąsčiau pati: dirbau Ignalinos gimnazijoje pagal terminuotą sutartį ir supratau, kad nuo birželio vidurio tiesiog – laisva. Matydama vis kartojamą skelbimą į pareigas Tarnyboje (vietoje, Ignalinoje!) ryžausi įsivertinti kompetencijas ministerijoje. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) psichologai vertino mano atsakymus švietimo filosofijos srityje vadovų pareigoms. Vertinime gali dalyvauti pretendentai, atitinkantys kvalifikacinius reikalavimus, kaip nustatyta Kvalifikacijų apraše. Toks „kelias“: nuo registravimosi vertinimui pagal būtinus dokumentus, trunka apie pusmetį. Tada laukė du etapai: 5 valandų trukmės vertinimai NŠA ir kitas etapas mūsų savivaldybėje. Juos sėkmingai įveikusi Ignalinos rajono savivaldybės mero potvarkiu tapau biudžetinės įstaigos vadove.

Netiesioginis motyvuotojas, įkvėpėjas ir gerosios vadybos patirties skleidėjas buvo ir yra Ignalinos gimnazijos direktorė Valentina Čeponienė. Dirbdama šioje įstaigoje patyriau labai aukštai iškeltą kartelę mokytojams, nepriekaištingai vykdomus susitarimus dėl veiklų „čia ir dabar“, atsakingą požiūrį už funkcijas, atsakomybių pasidalijimą ir kita. Bandžiau perprasti, kaip direktorei taip pavyksta mobilizuoti kolektyvą, kad galutinis rezultatas puikus, jei galvojame apie mokinius ir siekiame pažangos ir kitų būtinų dalykų.

Stabdymo nebuvo. Juk niekam nerūpi atskiro mokytojo likimas, jo užimtumas. Darbo reikėjo man… Augti noriu pati. Žinojimas apie komandos formavimo principus, vadovavimo vaidmenį, strategijų įgyvendinimą jau yra reikalingas praktikoje. Forumai, konferencijos, konsultacijos ir nagrinėjama profesinė literatūra vedė šiuolaikiško vadovavimo ir supratimo apie jį linkme.

– Švietimo sritis  Jums nėra nepažintas pasaulis, nors bandėte save realizuoti ir kitose veiklose. Kur ir ko pasimokėte kas galėtų praversti Jūsų šiandieniniame darbe?

– Atsakydama į pastarąjį klausimą gal ir per dieną neišpasakočiau atmintyje sukaupto lobyno, jo gilios prasmės. Pedagoginė veikla išties – pirmoji, širdyje įaugusi, ypač dėl auklėjamojo darbo nuo laikų Linkmenų mokykloje. Požiūris į mokytojo darbą buvo kitoks, pagarba nekėlė abejonių… O pirmųjų auklėtinių nuoširdumas ir bendros veiklos nepasimirš niekuomet.

Mokytojo darbas Visagine, tautinių mažumų mokykloje, kur žavėjo įvairiatautis mentalitetas ir armėnų, ukrainiečių, baltarusių, rusų ir kitų tautų tradicijų puoselėjimas bei sklaida renginių metu paliko nepakartojamą įspūdį. Šilti jausmai mezgėsi, kuruojant mokyklos Mokinių parlamentą ir Metodinę Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų grupę, kurioje buvo net 11 narių. Patirtis, motyvavimo būdai, siekis dalytis žiniomis tobulinimosi kryptį pildė nuolat.

Etninė kultūra ir muziejus Ignalinoje, paliko šilčiausių įspūdžių bei prisiminimų. Iki šiol domina mane naujovėmis: kas sukurta, kaip eksponuojama, kur vyksta. Laisvėjant keliavimui, bus ir aplankyta ne virtualiai. Kalbėti galima plačiai apie šiame darbo etape sutiktus  muzikantus, kūrėjus, dainininkus. Prieš visus lenkiu galvą, nepaprastai vertinu jų idėjas, kūrybą, savo laisvo laiko atidavimą kitiems ir gavimą mainais grįžtamąjį ryšį, kai klauso, stebi, palaiko… Muziejuje sukaupta skaitmeninimo patirtis Lietuvos integraliose informacinėse sistemose „LIMIS“,  „Europeana“ atvėrė Ignalinos krašto vertybes pasauliui, virtualioje erdvėje prieinami mūsų etnografijos, nuotraukų ir kiti eksponatai. Sukurtas Aukštaitijos žvejybos maketas, viliuosi, tebedomina Ignalinos krašto muziejaus lankytojus. Aplankyti, įrašyti, suskaičiuoti, aprašyti mūsų krašto liaudies muzikantai su tuometiniu Liaudies centru, o įrašai ir nuotraukos saugomi. Reikėtų viešinti. Kompaktinės plokštelės „Cimbolininkas Jonas Lechovickas: lietuvių liaudies instrumentinė muzika.“ (2016 m.) ir „Čiulbutė: gali lauko ažerėlis“ – populiarios, vienintelės.  Dėl įsimintinų plokštelės krikštynų, pristatytų renginiu plačiam visuomenės ratui skleidė garsą už rajono ribų. Restauruotas senovinių monetų  lobis, eksponuojamas ir dabar, per rajoną surinkta ir išeksponuota Algio Jakšto paroda „Senojo kaimo šiluma“ bei kita. Džiaugiuosi, didžiuojuosi šiais bei kitais atliktais darbais muziejinėje ir etnokultūrinėje veiklose. Malonu, kad vėl Ignalinoje galiu  išsakyti savo mintis, realizuoti idėjas, priimti sprendimus. O sukaupta patirtis, tiek metodinėje veikloje, tiek noras mokytis it tobulėti ves tolyn.

– Ar ir kiek teko pažinti šios įstaigos, kuriai dabar vadovaujate,  darbą ir pasinaudoti čia teikiamomis paslaugomis, kai dirbote švietimo sistemoje? Kokie išlikę įspūdžiai (jei tokių buvo) ir vertinimai?

– Taip, dirbant mokytoja teko dalyvauti metodiniuose užsiėmimuose, naudotis užsakytų seminarų paslaugomis. Visuomet priklausiau  ir būreliui, bet siūlymus apibendrina ir išdėsto pirmininkas, jei tokių yra. Kartu žinojau, kad reikalui esant teikiama logopedo, psichologo pagalba, kad SUP vertinimą atlieka trijų specialistų komanda. Prieš rašydama vadovavimo įstaigai gaires, netrumpai klausinėjau laikinąją direktorę apie pokyčius tarnyboje, dokumentus, kurie nepateikti viešai, darbo specifiką ir ypač poreikius bei kita. Skolinausi knygų apie veiksmingą vadybą ir panašas temas. Aptikau tobulintinų vietų, kurių pirmiausia ir ėmiausi.

Dirbu mėnesį ir dvi savaites, nepraėjo nė 100 dienų, o žingsniai į priekį jau pastebimi. Aišku, vertinti ankstoka, bet pamatai yra, kokybę ir efektyvumą įgyvendinsime kartu, komandoje, jei susitarimų laikysimės. Jei augimo norėsime visi, turime tai nuspręsti ir keistis!

– 1996 metais Ignalinos rajono valdybos sprendimu įsteigtos įstaigos pirminis pavadinimas buvo  Ignalinos rajono pedagoginė-psichologinė tarnyba. 2004 metų lapkričio 30 dieną įstaiga pavadinta Ignalinos rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centru. O  Ignalinos rajono švietimo pagalbos tarnyba ji tapo 2018 m. birželio 28 dieną. Triskart keitusi pavadinimą ar taip pat keitė ir darbo kryptis?

– Visoje Lietuvoje vėl buvo keičiami pavadinimai ir pervadino švietimo centrais arba tarnybomis, čia įstaiga jau pavadinta Ignalinos rajono švietimo pagalbos tarnyba.  Darbo kryptis nesikeičia, bet formas reikia rinktis šiuolaikiškesnes, keisti ir komunikaciją. Iš esmės mūsų tikslas buvo ir yra teikti reikalingą pedagoginę, psichologinę, konsultacinę pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai, skatinti, remti ir plėsti galimybes mokytis visą gyvenimą. Viename ar kitame pavadinime tai atsispindi. Pagrindinės mūsų veiklos sritys taip pat nekito: pedagogų ir kitų profesijų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, suteikiant galimybę įsigyti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą arba pažymą; rajono dalykų mokytojų metodinių būrelių ir rajono mokytojų metodinės tarybos veiklos koordinavimas ir priežiūra; pedagoginės psichologinės pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai, šeimai teikimas. Išsikeliame tikslus ir uždavinius, jais vadovaujamės. Svarbiausias, pirmas, mūsų tikslas – gerinti švietimo kokybę ir efektyvumą, tenkinant mokytojų ir kitų suaugusiųjų gyvenimo karjerai būtinų kompetencijų tobulinimo ir mokymosi visą gyvenimą poreikius. Antras tikslas – užtikrinti švietimo pagalbos teikimą Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams, bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, tėvams (globėjams), mokyklų vadovams, mokytojams, švietimo pagalbos specialistams. Džiugina tai, kad 2019 metų gruodžio 4 dieną įstaiga akredituota 3 metams. Tarnyba sudaro sąlygas švietimo darbuotojams ir kitiems besimokantiems įgyti kompetencijas, tenkinant kvalifikacijos tobulinimo, savišvietos poreikius, teikia psichologinę, socialinę, specialiąją pedagoginę pagalbą ugdymo įstaigų bendruomenėms.

Labai svarbu ir pedagoginės psichologinės pagalbos prieinamumas ir kokybė. Yra nustatomos vaiko ir mokinio psichologinės, asmenybės ir ugdymosi problemos (vertinimas);  teikiama pagalba vaikams ir mokiniams, tėvams, įtėviams (globėjams), mokytojams, mokykloms (konsultavimas); vyksta tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

– Kokiomis kryptimis orientuota Ignalinos rajono švietimo pagalbos tarnybos veikla pastaraisiais metais? Ką šiandien laikytumėte jautriausia, pagalbos besišaukiančia sritimi? Kokios pagalbos reikėtų pagalbos tarnybai?

– Vaikų ir mokinių socialinių, emocinių ir sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas. Tais, kurie nepatiria užtarimo ir meilės šeimoje, jais rūpinamės darbo valandomis mes. Bendraujame, padrąsiname. Jei turi raidos sutrikimų, turime ieškoti išeities: terapijos, konsultacijų. Apskritai, pagalba nuolat teikiama, yra aiškinama, domimasi mūsų lūkesčiais.

Pokyčiai švietime tokie.  2021 m. balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje ypač aktyviai vyko Nacionalinės švietimo agentūros organizuojami informaciniai renginiai susipažinimui su pradinio ir pagrindinio ugdymo atnaujinamų Bendrųjų programų ( BP) projektais, kuriuose kviesti dalyvauti dalykų mokytojai. Stebėjome transliacijas, susipažinome su dokumentais, žinome, kad pabaigos terminas – 2022 metais atnaujintų BP projektų tvirtinimas.

Už pagalbos teikimą naujai paskirtiems daug dėkingumo žodžių noriu tarti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. mąstančiai apie naujų vadovų padrąsinimą ir mentorystės paslaugas. Visu procesu, mano matymu, ką ir kaip planuoju labai domisi Ignalinos rajono savivaldybės administracija. Jau daug laiko konstruktyviam dialogui, patarimams bei pasiūlymams skyrė rajono meras Justas Rasikas ir administracijos direktorė Jūratė Balinskienė. Globėją turiu ir kaimynystėje – Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacijos vadovę, Utenos švietimo centro direktorę  Vitaliją Bujanauskienę. Ji taip pat  rūpinasi naujokais. Atsakymus į kylančius klausimus teikia ir mūsų rajono mokyklų direktoriai.

– Per ketvirtį amžiaus, be abejonės, susiformavo ne tik tam tikra įstaigos struktūra, darbo įgūdžiai, bet net tradicijos. Puoselėsite senas ar kursite naujas? Ką nors keisti – nemenkas iššūkis?

– Kiek susipažinusi su tarnyboje buvusiu darbu, tradicijomis, imu manyti, kad aš ir esu tas didžiausias iššūkis. Atėjau čia su tam tikra vizija,  būsimo darbo gairėmis. Nauji laikai reikalauja ir naujoviškos lyderystės. Turiu tikslą tiesioginius pavaldinius įkvėpti, paversti lyderiais, o didžiąją dalį savo vadovavimo organizacijai atsakomybės deleguoti savo komandai, kuri dirbs su manimi ir siekia bendrų tikslų. O tai, pasirodo, keičia įprastą darbo dieną, sukelia nepatogumų. Keista, bet tenka kalbėti apie racionalų laiko naudojimą, įgūdžių tobulinimą, darbą komandoje. Esame čia tam, kad padėtume atsitiesti ir augti kitiems. Pirmiausia patys turime būti užaugę! Jau įnešiau naujų idėjų, visus kviesdama keistis, tobulėti. Seniai negana to, ką darydavome prieš trisdešimt metų. Žinau, kad yra galimybių, suprantu, jog neišvengsime problemų. Bet jei keisime požiūrį ir sugebėsime susitarti, pasiimti tik geriausią patirtį – problemas paversime galimybėmis. Vykdant tarnybos pedagogų veiklos planavimą, įsivertinimą ir atskaitingumą; teikiant kvalifikacijos tobulinimo paslaugas; pedagogų informavimą ir konsultavimą tęstinumas bus. Gal iš dalies perimsime geriausiųjų patirtį, aktyviau bendradarbiausime. Bet ieškosime ir naujesnių formų ir būdų. Naujovių neišvengsime, jas diktuoja dabartis, ateitis.

– Ar tai viskas, kas trukdo sparčiai žengti pirmyn?

– Ir taip, ir ne. Užuot žengę pirmyn, neatsilikdami nuo kolegų, esame priversti grįžti prie kelerių metų senumo dokumentų papildymo, atnaujinimo… įstaigos dokumentuose. Yra darbų, kurie turi būti atlikti dabar, o ne „kada nors“.  Kodėl tai nebuvo daroma laiku, nuo 2017 m. vasario mėnesio?! Yra skubiai spręstinų mūsų vidaus ,,virtuvės” dalykų, su kuriais susidūrėme. Liūdniausią vaizdą aptikau inventorizacijos srityje .

Inovatyvesnių informacinių ir komunikacinių technologijų įsigijimas, tarnybos technikos atnaujinimas netolimose perspektyvose. Juk veiksmingai pagalbai su SUP vaikais ir mokiniais reikalinga terapija, jai skirtos patalpos ir nemaži  finansiniai ištekliai.

– Vis dėlto manau, kad jau turite kuo pasidžiaugti.  Pradėjote apie save pasakoti Tarnybos internetinėje svetainėje, socialiniuose tinkluose, ėmėte dalytis naujienomis, skelbti apie save žinią plačiajai visuomenei.

– Įstaigos veiklų plėtra įgyvendinama beveik pažingsniui: sukurtas feisbuko puslapis, viešinamos aktualijos, vykstakonkursas „Logotipas tarnybai“. Stebimos atviros pamokos, konferencijos yra aprašomos, mezgama partnerystė ir bendradarbiavimas su naujais nariais.  Rajono metodiniams būreliams prisistačiau, bendravome su tais, kurie patys rodo iniciatyvą, t.y.: chemijos-biologijos (jiems, pasitarę, prijungėme ir fizikus), vokiečių-anglų, istorijos, dorinio ugdymo ir etikos, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo. Dėl veiklų gausos ir laiko stokos ne viską spėjame aprašyti atskirais straipsniais.

Kūrybiškai organizavome veiklas kartu su dienos centro „Eldoradas“ vaikais. Parapijos įstaigą lankančių vaikų laukė staigmenos, nuoširdus abipusis bendravimas, giedojimas. Su parapijos klebonu dekanu Vidu Smagurausku bendravome, giedojome ir matome tokios  veiklos prasmę ir šviesą. Už labai draugišką ir šiltą priėmimą dėkojame ir „Eldorado“ vadovei Vaivai Kaladinskienei.

– Dar pati būdama naujokė, jau sveikinote naujus kolektyvo narius. Gražus sutapimas ar tai – jau Jūsų iniciatyvos dėka?

– Nuo gegužės vidurio Įstaigos veiklos kryptys papildytos naujomis paslaugomis. NŠA pagal  projektą įsteigė darbo vietas  Ignalinos rajono švietimo pagalbos tarnyboje socialinėms pedagogėms (12 mėnesių, dalimi etato).  Priesocialinių pedagogių atėjimo tiesiogiai prisidėjau tvirtindama, prašydama, kad jos būtinos tarnyboje, aktyviai kontaktuodama su projekto „Įtraukiojo ugdymo galimybių plėtra, I etapas“ vadovėmis bei užtikrindama sklandų darbą ir aptardama veiklas. Tai pareikalavo ne vienos dienos, bet puikūs rezultatai jau pastebimi. Tai galimybė mums teikti reikalingas socialinio pedagogo paslaugas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems savo rajono vaikams ir mokiniams, jų tėvams, įtėviams ir globėjams. Veiklos tikslas – vaiko gerovė, saugumas siekiant pozityvios integracijos ir socializacijos visuomenėje, skatinant visavertę asmenybės raišką. Naudodamasi proga norėčiau akcentuoti, kad pagalbos  gali kreiptis vaikai ir moksleiviai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai), mokytojai. Tad jei vaikas turi emocinių, bendravimo, elgesio, mokyklos lankomumo problemų ar mokymosi sunkumų; jei vaikas turi bendravimo su bendraamžiais ar mokytojais sunkumų; jei vaikas patiria fizinį ar psichologinį smurtą mokykloje; jei vaikas netinkamai elgiasi; jei vaikas nori dalyvauti prevenciniuose, pozityvios socializacijos renginiuose ir akcijose – mes galime padėti. Jau vyksta grupiniai užsiėmimai, kurių tikslas – ugdyti vaikų socialinius, emocinius ir sveikos gyvensenos įgūdžius. Matome naudą ir kryptingam vaikų užimtumui.

– Minėjote, kad tarp geidžiamų darbuotojų galėtų būti projektinės veiklos organizatorius. Bet jau birželiui numatėte ekskursiją į Rokiškį, puoselėjate viltį kurti sensorikos kambarį. Ar vizijos pajudės projektų link?

– Labai viliuosi ir tikiu. Yra būtinybė projektiniu keliu ieškoti lėšų, bendradarbiauti, semtis patirties iš kitų. Juk mobilumas ir verslumas yra dabartiniai varikliai. Viena iš siekiamybių – „Penki pojūčiai“, t.y. sensorikos kambarys su terapija. Metodinės-edukacinės  išvykos į Rokiškį metu sužinosime, pamatysime, kaip tai veikia ir netrukus paskleisime plačiau.

– Ar spėjote prisistatyti švietimo darbuotojams, kurie yra pagrindiniai Jūsų sąjungininkai auginant ateities žmogų? Ką naujo jiems pasiūlėte ar dar siūlysite?

 – Taip, tiek Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė, tiek mus kuruojanti šio skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Vaitkevičienė yra patarėjos visais  švietimo kokybės gerinimo klausimais. Mums rūpi ir „Tūkstantmečio mokyklos“ programa rajone, jos įgyvendinimo galimybės bei kita

– Vasarą mokiniai, mokytojai išeina į ilgąsias atostogas? O Jūsų įstaiga?

– Specialistai turi tokią teisę  ir, be abejo, bus išleisti. Gal tik ne visam sukauptam laikotarpiui, nes darbų yra daug. Aš ir naujai atėjusios socialinės pedagogės prasmingai tęsime veiklas, tai jau ir skelbiame viešai. Konferencijos įvairiomis temomis vyksta nuolat, kartais perdien net po tris. Svarbu nauda ir patirtis klausant, jos perteikimas! Norint pasiekti išsikeltus tikslus, būtina dirbti naujai, plačiai taikant aktyviuosius metodus, tarp jų ir projekto metodą. Išeiti iš komforto zonos su kolektyvu ir judėti pirmyn.

Dėkoju už pokalbį linkėdama sėkmės.

Kalbėjosi Vida Gasparavičienė