Nesąžiningai prekybai – sankcijos

Siekiama apriboti nesąžiningos prekybos praktiką ir užtikrinti geresnę žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų padėtį. Į Lietuvos nacionalinę teisę bus perkeliama Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva dėl nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje. Tam šiandien pritarė Vyriausybė.

Apie tai, kuo šis sprendimas svarbus žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjams ir pirkėjams, klausiame Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus.

  • Kodėl reikėjo šio sprendimo?

Ne paslaptis, kad Lietuvoje, o ir kitose ES valstybėse, tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų gana dažnai trūksta derybinės galios pusiausvyros.  Tai lemia nesąžiningos prekybos praktikos pasireiškimą, kai stambesni ir daugiau derybinių galių turintys pirkėjai siekia nustatyti sau naudingas sutarčių sąlygas. Tad vienam prekybos partneriui – dažniausiai tiekėjui –  neretai nepagrįstai perkeliama ekonominė rizika. Siekiama užkirsti kelią tokiai nesąžiningai prekybos praktikai. 

  • Kokią naudą, uždraudus nesąžiningą prekybą žemės ūkio ir maisto produktais, pajus Lietuvos verslas, visas žemės ūkio sektorius?

Turėtų ne tik padidėti sutartinių santykių skaidrumas, bet ir bus užtikrintos lygesnės konkurencinės sąlygos. Tiekėjai, būdami tikri, kad jiems nebus primestos neproporcingai didelės sąnaudos arba ne dėl jų kaltės patiriami nuostoliai, galės lengviau prognozuoti piniginius srautus ir planuoti investicijas.

Visa tai turėtų gerinti tiekėjų verslo sąlygas bei skatinti verslo plėtrą.

  • Minėjote, kad pagerės konkurencijos Lietuvoje sąlygos, o kaip bus su konkurencija visoje ES?

Nesąžiningos prekybos praktikos reglamentavimas ES mastu turės teigiamą poveikį ne tik žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo įmonėms, bet ir mažmeninės bei didmeninės prekybos įmonėms. Visoms ES valstybėms narėms bus sudarytos vienodos ar labai panašios žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo – pirkimo sąlygos. Tai neabejotinai turės teigiamą poveikį Lietuvos tiekėjų konkurencingumui.

  • Kokie bus nustatyti nesąžiningos prekybos draudimai?

Yra nustatyti 9 „griežtieji draudimai“, iš kurių pirmasis bus taikomas pirkėjams už vėluojančius atsiskaitymus su žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjais. Kiti 8 „griežtieji draudimai“ taip pat bus taikomi pirkėjams. Pavyzdžiui, pirkėjui draudžiama atšaukti greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų užsakymus likus per mažai laiko tiekėjui rasti alternatyvų, kaip tuos produktus parduoti ir kitaip panaudoti. Taip pat pirkėjui bus draudžiama reikalauti, kad tiekėjas atliktų mokėjimus, nesusijusius su tiekėjo žemės ūkio ir maisto produktų pardavimu ir panašiai.

Be šių griežtai draudžiamų veiksmų taip pat yra nustatyti ir kiti 6 draudimai, kurie pirkėjui bus taikomi tik tokiu atveju, jeigu jis aiškiai dėl jų nesusitarė su tiekėju ir toks susitarimas nebuvo patvirtintas žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo – pardavimo sutartyje arba vėliau pirkėjo su tiekėju sudarytoje sutartyje. Pavyzdžiui, pirkėjui bus draudžiama grąžinti tiekėjui neparduotus žemės ūkio ir maisto produktus, nesumokėjus jam už tuos neparduotus produktus arba už tų produktų pašalinimą, arba abiem atvejais. Taip pat bus draudžiama pirkėjui reikalauti, kad tiekėjas padengtų visas su žemės ūkio ir maisto produktams taikomomis nuolaidomis susijusias išlaidas arba jų dalį, kai pirkėjas juos parduoda naudodamasis pardavimo skatinimo priemonėmis.

  • Kokios sankcijos lauktų pažeidėjų?

Pirkėjams už nustatytų draudžiamų veiksmų taikymą skiriamos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Jų dydis priklausys nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

  • Ar bus išsaugoti šiuo metu galiojantys trumpesni atsiskaitymo už tam tikrą parduotą žemės ūkio produkciją terminai?

Taip, terminai bus išsaugoti. Taip pat bus išsaugoti ir šiuo metu galiojantys pirkėjui pateiktų žemės ūkio produktų įkainojimo terminai.

  • Kokios dar naujovės lauks tiekėjų ir pirkėjų?

Draudžiama nesąžininga prekybos praktika bus laikoma ir tuomet, kai pirkėjas perka žemės ūkio ir (ar) maisto produktus, nesudaręs su šių produktų tiekėju rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties pagal iš anksto su tiekėju sutartas sąlygas. 

  • Kas kontroliuos, kaip laikomasi šių nuostatų?

Didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių (t. y. penkių didžiųjų prekybos tinklų) priežiūrą ir toliau vykdys Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, o visų kitų žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjų (t. y. supirkimo – perdirbimo įmonių, didmeninių ir mažmeninių prekybos įmonių) – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. Šiam sprendimui dar turės pritarti Seimas.

Ačiū už pokalbį.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Share this post

Parašykite komentarą