Kviečiame žiūrėti

Pas kaimynus:

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos informacija

Kovo 11 d. 10.15 per LRT Plius dokumentinis filmas „Pareiga tiesai“ apie Vladą Terlecką – Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, mokslininką, pedagogą, mūsų kraštietį. 

2019 m. ekonomistui, pedagogui, mokslininkui, politikui, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarui Vladui Terleckui sukako 80 metų. Jubiliejaus proga režisierė Agnė Marcinkevičiūtė sukūrė dokumentinį filmą „Pareiga tiesai“. 

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras V. Terleckas gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Krivasalio kaime, Saldutiškio valsčiuje, Utenos apskrityje, (dabar Ignalinos rajono Linkmenų sen.). Baigė Krivasalio pradinę ir Linkmenų vidurinę mokyklas, stojo į Vilniaus universitetą, tačiau nebuvo priimtas, nors visus egzaminus išlaikė puikiai. Nepriėmimo priežastis – brolio Antano antisovietinė veikla ir kalėjimas už tai. 

1959–1961 m. dirbo plėšiniuose Kazachstane, medienos paruošimo darbus Karelijoje, durpyne Lietuvoje, taip pat darbininku, geodezininku, meistru rekonstruojant Vilniaus oro uosto pakilimo taką. 1961 m. pagaliau buvo priimtas studijuoti Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete bankininkystę. Baigęs studijas vienerius metus dirbo SSRS valstybinio banko Vilniaus skyriuje, vėliau pakviestas į Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedrą dėstyti bankinių disciplinų. Dėstytojavo 33 metus iki išėjimo į pensiją. 

1976 m. Leningrado finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją. Kadangi atsisakė paklusti tuometės Vilniaus universiteto vadovybės reikalavimui viešai pasmerkti  brolio veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį, 10 metų buvo sulaikytas docento vardo suteikimas. Jį gavo tik 1986 m. V. Terleckas paskelbė apie 530 publikacijų, išleido keletą  istorinių knygų, taip pat ir bankininkystės tematika.

Nuo 1972 m. daugiausia tyrinėjo tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją, prisidėjo kuriant Lietuvos pinigų bei kredito sistemą, vadovavo specialiai darbo grupei. Dar papildomai dirbo Lietuvos banke konsultantu, Mokslo centro direktoriumi, vėliau – Valstybiniame komerciniame banke Mokymo centro direktoriumi. 

1990-1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Politinėms partijoms nepriklausė. 1992, 1999 ir 2012 m. Lietuvos banko valdyba kartu su Lietuvos mokslų akademija V. Terleckui skyrė Vlado Jurgučio premiją už mokslo darbus bankininkystės istorijos tema. 

V. Terleckas mielai lankosi gimtajame krašte, dalyvauja renginiuose, šventėse. Viena jų bibliotekoje surengta jo jubiliejui paminėti. 

Parengė Lina Kovalevskienė,

Share this post

Parašykite komentarą