Praėjusiais metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys.

Pasak asociacijos, daugiausia nuostolių padaryta perimant susirašinėjimą elektroniniu paštu ir įtraukiant žmones į investicinio sukčiavimo pinkles.

Asociacijos nariai per praėjusius metus užfiksavo iš viso 1336 elektroninių sukčiavimų atvejus. Bendra tendencija – asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka bei įtaiga paremtų incidentų dalis šiek tiek mažėja, o įmantresnių schemų, kurių taikinyje atsiduria ne vien asmenys, bet ir įmonės bei organizacijos, daugėja.

„Daugiausia žalos 2020 metais Lietuvos gyventojai patyrė dėl vadinamojo investicinio sukčiavimo, kai nusikaltėliai manipuliacijomis priverčia gyventojus neva investuoti į rizikingus instrumentus, o iš tiesų išvilioja pinigus. Šitaip netekta 1,7 mln. eurų. Šio tipo incidentai pernai, palyginti su kitais sukčių scenarijais, buvo ir gausiausi – užfiksuoti net 295 atvejai. „Investicijų brokeriai“ dažnai skambina iš užsienietiškų numerių, pasitelkia populiarias pokalbių programėles, pvz., „Viber“ ar „WhatsApp“, – teigia LBA.

Nurodoma, kad itin daug nuostolių ne tik gyventojams, bet ir įmonėms pridaro susirašinėjimo e. paštu perėmimas, klastojant sąskaitų faktūrų duomenis. Tokių atvejų per visus praėjusius metus užfiksuota 51, jų padaryta žala siekė daugiau kaip 1 mln. eurų. Pranešta ir apie 9 atvejus, kai sukčiai apsimetė įmonės vadovu ir privertė darbuotojus atlikti pavedimus, šitaip netekta 138 tūkst. eurų.

Pasak LBA, norėdami apsimesti generaliniu direktoriumi arba klastodami duomenis sąskaitoje faktūroje, sukčiai būna iš anksto išsiaiškinę įmonės struktūrą ir procesus, neretai – ir susipažinę su vidine korespondencija.

„Jie pasirūpina, kad laiškai ir bendravimas būtų kuo labiau įtikinami, ir paskatina auką pervesti įmonės lėšas į neva patikimo partnerio, o iš tiesų – sukčių sąskaitą. Pavyzdžiui, prisistatę generaliniu direktoriumi nurodo niekam nepasakoti apie slaptu turintį likti pavedimą, už kurį jums neva bus „atlyginta“ paaukštinimu arba priedu prie atlyginimo; tiekėjo vardu praneša apie pokyčius įmonės rekvizituose ir atsiunčia „pataisytą“ sąskaitą“, – teigia asociacija.

LBA teigimu, tebėra paplitę vadinamieji romantiniai sukčiavimai – šių per metus užfiksuota 82, padaryti nuostoliai siekia 451 tūkst. eurų. Internete sutikti susirašinėjimo draugai ir draugės dažniausiai po kurio laiko imdavo prašyti paslaugų, pavyzdžiui, padėti išspręsti finansines bėdas, sumokėti muitą už dovanos pristatymą ir t. t.

Pernai nustatyta 163 telefoninio sukčiavimo atvejai, jų žala – 475 tūkst. eurų. Suklastojus SMS arba e. laišką ir šitaip mėginant išgauti asmeninius prisijungimo duomenis, išviliota 168 tūkst. eurų, per metus pranešta apie 143 tokius incidentus.

Nustatyti ir 593 kitokie sukčiavimai, kurių padaryti nuostoliai sudaro 827 tūkst. eurų.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)

Photo by Alwin Kroon on Unsplash