Marijus Kaukėnas

Utenos rajono savivaldybės meras

Vienas dažniausiai mano girdimų klausimų – kaip ten jums sekasi savivaldybėje? Ar daug veiklos turite? Atsakau, kad veiklos į valias, ji įdomi ir be jokios rutinos. Tačiau lakoniškas pasakymas, kad dirbame daug pilno vaizdo neparodo. Apie savo veiklą vadovaujant Utenos rajono savivaldybei norėjosi parašyti suėjus 100 vadovavimo dienų, vėliau praėjus pusei metų, tačiau vis neužteko laiko, o ir informacijos vis daugėjo. Tad pabandysiu prabėgti per pagrindinius septynių mėnesių įvykius mano veikloje.

Darbo pradžia

Savo darbą pradėjau iškart po priesaikos, nebuvo jokio pareigų perdavimo, pereinamųjų laikotarpių, patarimų ar mokymų, kas tipiška nuėjus į naują darbą. Turėjau 12 metų aktyvios veiklos savivaldybės taryboje patirtį, todėl pavyko sklandžiai įsivažiuoti.

Komanda

Dar iki priesaikos pavyko suformuoti komandą, kuri vėliau buvo patvirtinta tiek mano potvarkiais, tiek ir savivaldybės taryboje. Iš 10 galimų politinio pasitikėjimo pozicijų, nutarėme pasitvirtinti 6 (meras, administracijos direktorius, du vicemerai ir du mero patarėjai). Visiems komandos nariams paskirstėme konkrečias sritis, kad būtų aišku kas ir už ką atsakingi. Tačiau pasikeitus vietos savivaldos įstatymui meras nebegali deleguoti daugelio savo funkcijų pavaduotojams ar patarėjams, todėl net ir priskyrus pastariesiems sritis, sprendimus tenka vis tiek priimti merui. Politinės pozicijos buvo paskirstytos ne pagal tai, kaip kažkas, kažkur su kuo sutarė, bet taip, kaip balsavo už mūsų komandą Utenos rajono gyventojai. Tie, kurie gavo didžiausią uteniškių pasitikėjimą, tie ir užėmė atsakingiausias pareigas. Todėl drįstu teigti, kad Utenos krašto rinkėjai išrinko vieną jauniausių politinių komandų visoje Lietuvoje, kas manau yra mūsų privalumas. Ypač kai kalba eina apie aktyvumą, iniciatyvumą, motyvaciją, šiuolaikiškumą ir kitas, savivaldos administravimui bei valdymui būtinas savybes. Džiaugiuosi, kad visi su savo pareigomis nuo pat pirmų dienų susitvarko puikiai ir kažkokių didesnių nesklandumų nekyla. Nepaisant to, dėl didžiulių krūvių ir daugybės sričių, funkcijų, atsakomybių, mūsų komanda ateityje gali didėti.

Politinė dauguma ir savivaldybės taryba

Savivaldybės taryboje mus palaiko, pirmiausiai, mūsų (Kartu už Utenos kraštą) frakcija, kurią sudaro 10 savivaldybės tarybos narių. Dar 6 savivaldybės tarybos nariai yra mūsų partneriai iš kitų frakcijų. Nors 16 iš 25 savivaldybės tarybos narių daugumos pilnai užtenka sklandžiam savivaldos darbui, nuo pat pirmų dienų palaikome konstruktyvų dialogą ir bendradarbiavimą su didesne dalimi opozicijoje likusių politikų. Pastariesiems atvirai pateikiame ne tik visą būtiną informaciją, bet ir deriname visus svarbesnius sprendimus kolegijos, komitetų, komisijų ar darbo grupių posėdžiuose, ko anksčiau nebuvo. Todėl dažniausiai savivaldybės tarybos posėdžiuose iš 25 Tarybos narių balsavimuose vos 2-3 politikai, įskaitant buvusį merą, balsuoja prieš mūsų parengtus sprendimus, kas, aišku, žymesnės įtakos savivaldos veiklai neturi. Visada pasisakome, kad politinėje veikloje vietos gali užtekti visiems, tereikia norėti kalbėtis ir klausytis vieni kitų.

Žaidimo taisyklės

Kadangi per du dešimtmečius vykusį buvusios valdžios vadovavimą savivaldybė buvo patapusi įvairių valdančiųjų partijų buveine, teko nuo pirmų dienų darbuotojus supažindinti su naujomis žaidimo taisyklėmis, kurių pagrindinė – nuo šiol įvairūs partiškumai nebesuteikia jokių privilegijų ar išskirtinumų. Nuo 8:00 iki 17:00 kiekvieno mūsų, įskaitant ir vadovus, darbas bei veikla turi būti nukreipta į savivaldos ir jos gyventojų interesų sprendimus. Po penktos vakaro galima vaikščioti su visų spalvų vėliavomis, bukletais ar lozungais, tai ne mūsų reikalas, tai kiekvieno konstitucinė teisė, tačiau darbo metu to neturėtų būti. Taip pat neturime pamiršti, kad pirmiausiai esame tarnautojai, kad mūsų pagrindinė pareiga suteikti gyventojams savalaikes ir kokybiškas paslaugas, o aptarnavimo ir bendravimo su žmonėmis lygis turi didėti bei nenusileisti privačiam sektoriui. Nuo sausio 1 dienos įsigalios valstybės tarnybos pasikeitimai, kurie leis keisti ir atlygio politiką. Suteikėme galimybę atlygio ir skatinimo sistemą susidėlioti patiems savivaldybės darbuotojams, kad būtų motyvuojami specialistai ne už lojalumą kokiai nors partijai, kaip buvo iki šiol, bet už savo darbą ir indėlį į savivaldybės veiklą. Taip, kaip ir turėtų būti kiekvienoje šiuolaikiškoje įstaigoje ar įmonėje.

Atsinaujinimas

Nors naujos žaidimo taisyklės daugeliui tinka, tačiau yra, kuriems keistis nėra jokio noro ar galimybės, todėl tam tikra kaita vyksta ir savivaldos sektoriuje. Deja, vis dar yra specialistų, vedėjų, įstaigų ar įmonių vadovų, kurie, mano nuomone, nelabai suvokia, ką veikia savo pareigose, kokia yra jų atsakomybė, tikroji funkcija, nebekalbant apie mūsų komandos ir uteniškių lūkesčius. Tai tikrai nepadeda mums siekti greitų ir efektyvių pokyčių, tačiau tuo pačiu neabejoju, kad visiems teks prisitaikyti prie pasikeitusios politikos ir požiūrio į savivaldą arba teks ieškotis sau kitų kelių. Atsinaujino ir kelių savivaldybės įmonių bei įstaigų vadovai, kuriuos tikriausiai pirmą kartą Utenos rajono politinėje istorijoje parinkome ne pagal „partijų siūlymus“, bet pagal realiai vykusius vadovų konkursus. Nors nauji vadovai nusiteikę darbingai, o kai kurie jų įnešti pokyčiai jau matomi, apčiuopiamiems pasikeitimams, matyt, reiks tam tikro laiko. Galima pakeisti darbo sąlygas, pastatus ar patalpas, pakeisti taisykles, bet žmonių požiūris keičiasi ilgiausiai. Visose įstaigose, kuriose keitėsi vadovai, jau yra ar bus atliekami auditai, kad naujiems direktoriams nekiltų nesklandumų dėl buvusių vadovų veiksmų. Ateinančiais metais kai kurie įstaigų vadovai, specialistai nusprendė trauktis į užtarnautą pensiją, todėl pasikeitimų dar bus.

Paveldas

Kiekvienos, naujai atėjusios dirbti valdžios neatsiejama darbo dalis buvusios veiksmų ir sprendimų paveldas. Taip ir mes paveldėjome Užpalių gatvės remontą, kuriam savivaldybėje nebuvo tinkamai pasiruošta, todėl asmeniškai teko rūpintis tiek apvažiavimo įrengimu, tiek ženklinimais, tiek terminų ir darbų spartinimu. Panaši situacija ir su naujais autobusų maršrutais mieste, kuriems, matyt, taip pat galima buvo pasiruošti iš anksto geriau, todėl dar iki šiol tie maršrutai tobulinami, atliekamas keleivių monitoringas ir kiti veiksmai. Paveldėjome daugybę neišspręstų ar niekada nespęstų problemų, kurioms išvardinti reikėtų atskiro įrašo, nepaisant to, pagal galimybes imamės ieškoti kartais atrodytų ir neįmanomų sprendimų. Paveldėjome labiausiai praskolintą savivaldybę Lietuvoje, jei žiūrėti skolos ir biudžeto pajamų santykį. Kitaip tariant, iki šiol gyvenome gerokai ne pagal kišenę ir skolindavomės daugiau nei galėdavome gauti pajamų. Nieko nuostabaus, kad atėjus mums dirbti radome apie 1 250 000 eurų lėšų trūkumą, ko eigoje pavyzdžiui pirmojo ketvirčio socialinės išmokos žmonėms buvo mokamos trečiajam ketvirčiui skirtais pinigais. Tačiau pradėjus žiūrėti atidžiai išlaidas, poreikius, peržiūrėjus daugybę abejotinų projektų, finansinių eilučių, metus užbaigsime su teigiamu rezultatu. Nenukarpius darbuotojams atlyginimų, neuždarius įstaigų ar nedarius optimizavimo reformų sugebėjome surasti 2 milijonus eurų, tereikėjo „įjungti“ savivaldybėje ūkiškumo ir racionalumo požiūrį.

Ūkiškumas

Dar iki vadovavimo savivaldybei puikiai žinojau ir apie tai Jums ne kartą rašiau, kad ūkiškumas ir racionalumas nebuvo Utenos rajono savivaldybės stiprioji pusė. Atėjus vadovauti radome daugybę neigiamų ar net žalingų pavyzdžių. Priprojektuota bereikalingų ar sunkiai logika paaiškinamų techninių projektų, tam išleista šimtai tūkstančių eurų, galiausiai tai virs makulatūra valdininkų stalčiuose. Kai kuriuos projektus teko perdaryti, net ne procentine išraiška pigiau, tačiau kartais – pvz. remontuoti darželio patalpas 6 kartus pigesne kaina nei buvo planuojama, įrengti 9 kartus pigiau šunų aikšteles ir kitus panašius objektus. Jei Užpalių gatvės kilometro remontą atėję dirbti radome nupirktą už beveik 3 milijonus eurų ir dviejų metų sutartimi, tai Žirgapievio g. panašios atkarpos remontą nupirkome už 350 000 eurų ir su trumpu remonto terminu. Aišku, šių gatvių remontas skirtingų apimčių, tačiau tai aiškiai parodo, kad galima tvarkyti gatves ar kelius vienaip ir kitaip. Savivaldybės darbų ir viešųjų pirkimų planavimo atžvilgiu taip pat turime kur pasistengti. Neretai susiplanuojamos veiklos taip, kad kyla klausimų dėl planuotojų nuovokos ar kompetencijos. Antai vakar nuo ryto pūstant sniegui Užpalių seniūnijoje buvo žvyruojami vietinės reikšmės keliai, kas realiai turėjo būti daroma rugsėjo mėnesį. Taip, aišku, būti negali ir ateityje sieksime, kad kai kurie specialistai pabustų iš Letargo miego arba ieškotųsi darbo kitur. Šia ir panašiomis temomis galima būtų taip pat parašyti atskirą pranešimą, nes neveiklumas ar neūkiškumas nėra vienintelė įsisenėjusi problema savivaldybėje, kurią nuolat bandome keisti.

Namų darbai

Vienas svarbiausių klausimų šiandien ties kuo su komanda dirbame yra – namų darbai. Nuo to labai smarkiai priklausys, kaip iki 2030 metų savivaldybei pavyks investuoti apie 34 milijonus eurų ES regionų plėtros lėšų, kurios bus skirtos Utenos rajonui. Nors atrodytų lėšos numatytos, bet jų panaudojimui yra daugybė apribojimų. Kur iš tiesų reikėtų ar norėtųsi juos panaudoti, neretai nėra galimybės tą padaryti, todėl tenka ieškoti įvairiausių išeičių ir sprendimų, kurie atneštų maksimalią naudą Utenos krašto gyventojams. Atsisakėme planų uždaryti tris miesto aikštes, įrengti mieste kempingus, literatų skverus, statyti bereikalingus objektus, dar kartą tvarkyti Aušros gatvę ir daryti kitus ne pirmo būtinumo projektus. Todėl šiuo metu rengiame miesto tvarios plėtros strategijos pakeitimus. Nebenorėdami siaurinti pagrindinių miesto gatvių, keičiame miesto darnaus judumo planą. Siekdami nukreipti dalį milijoninių lėšų į mūsų rajoną ir seniūnijas, sudarėme susitarimą su kaimyniniais rajonais (Molėtais ir Anykščiais) dėl bendros funkcinės zonos, ko dėl neaiškių priežasčių nepavyko padaryti mūsų pirmtakams. Nors norime, kad Utena iš tiesų būtų laimingų žmonių miestu, tačiau šabloninis to kartojimas nėra mūsų krašto tinkamas pozicionavimas. Todėl šiuo metu rengiame ir Utenos miesto pozicionavimo strategiją, kuri ateityje mums padės pateikti Uteną išskirtinai ir įdomiai. Rengiame ir daug skaitmenizavimo priemonių, kurios suteiks galimybę savivaldai ir jai pavaldžioms įstaigoms bei įmonėms teikti visuomenei geriau ir patogiau paslaugas. Viena iš rengiamų platformų – Tvarkau Uteną, kuri sudarys gyventojams kur kas patogesnes galimybes pranešti apie mieste ir rajone esančias problemas ir vėliau matyti, kaip jos sprendžiamos. Netolimoje ateityje parengsime ir savo įsipareigojimų uteniškiams monitoringą, kad žmonės matytų realiu laiku, kuriame vykdymo etape yra vienas ar kitas įsipareigojimas rinkėjams.

Planuojami darbai

Šiuo metu rengiama miesto tvarios plėtros strategija sudarys galimybę konkrečiai Utenos miestui gauti regionų plėtros lėšų (16 milijonų eurų), prie kurių 15 procentų teks prisidėti ir patiems. Atsisakius dar vienos centrinių miesto dalių „trinkelizacijos“ ir bereikalingų pastatų statybų, planuojame nukreipti lėšas į daugiabučių kvartalų erdvių tvarkymą, miesto parkų įveiklinimą, būsimo pramonės parko žemės sklypų parengimą investicijoms ir kitas būtinas sritis. Jei pavyks sklandžiai viską suderinti su ministerijomis, perimti sklypą, planuotume už projektines lėšas atnaujinti Utenos miesto senąjį parką, vienoje jo dalių įrengiant estradą koncertams, renginiams, kitą dalį laipynių ir karstyklių parkui. Utenos Klovinių tvenkinio pakrantę sieksime sujungti dviračių takais ir šią miesto teritoriją, užbaigus Rašės tako įrengimo projektą, sieksime paversti sveikos gyvensenos mėgėjų erdve. Nelaukiant projektų, jau kitais metais planuojame įrengti papėdėje esančioje aikštelėje lygiagretes ir kitus sportui reikalingus įrengimus. Taip pat patvarkysime ir Vestuvių kalną bei ten esančias skulptūras. Šia teritorija domisi ir privatus verslas. Vieni matytų prie tvenkinio nedidelę kavinukę, kiti palei naujai įrengtą Rašės upelio taką ir ten esančiuose šlaituose matytų ištvermės sporto trasas. Krašuonos parką ketiname paversti želdinių erdve, kur būtų ne tik vaismedžių sodai ar vaistažolių laukai, bet ir vyktų įvairiausios edukacijos. Miesto sode šiuo metu atidaliname žemės sklypą ir planuojame skelbti aukcioną jo nuomai su sąlyga, kad ten atsirastų šiuolaikiškas restoranas, ko Utenai tikrai trūksta. Šiame sode atsiras ir jaunimo erdvė renginiams bei patalpos, kurios jau N metų buvo žadamos jaunimui. Gruodžio mėnesį skelbsime konkursą Utenos Dauniškio ežero pakrantėje naujai įrengtai kavinei. Nors ir nepritarėme, kad savivaldybė už 400 000 eurų statytų kavines, tačiau objektas stovi ir reikia jį įveiklinti. Todėl nuomos sąlyga bus ne tik kokybiško maisto kavinė su terasa, bet kavinės nuomotojas turės įrengti ežere vandenlenčių (WAKE) parką, kuris bus skirtas tiek įgudusiems, tiek pradedantiems. Jei viskas vyks sklandžiai, tikimės jau kitą sezoną matyti šios pramogos mėgėjus Dauniškio ežere, o uteniškius pietaujančius ar vakarojančius prie ežero esančioje kavinėje bei terasoje. Vyžuonos parkas taps veiksmo parku ir tą sieksime padaryti nelaukiant projektų. Jau perkame „Disk-golfo“ (lėkštės mėtymas į 18 krepšių) aikštyno projektą, suderinome vietą (nuo ligoninės kalno), kurioje įrenginėsime „Tubingo“ (nusileidimo su padangomis) tris trasas, kurios veiks visus metus. Toje pačioje teritorijoje matytume ir nusileidimo nuo šlaitų lynais mechanizmus. Jau projektuojamės šiame parke esančios vaikų žaidimų aikštelės išplėtimą ir pagerinimą, kur šalia bus įrengtas tualetas su mamų kambariu ir galimybe įsikurti kavinukei. Taip pat netoli vaikų zonos bus įkurta ir griliaus zona, kurioje laiką galės leisti tėveliai ar šeimos. Ir tai bus tik pradžia šio parko įveiklinimo. Neliks nuošalyje ir kitos miesto erdvės. Mažoji infrastruktūra su vaikų erdvėmis tikrai pasieks ir daugiabučių kvartalus. Kadangi iš projektinių lėšų nėra realios galimybės įrengti SPA, apsisprendėme atnaujinti Utenos senąjį miesto baseiną, kuriame ne tik bus įrengti baseinėliai ir SPA erdvės, tačiau ir kelių pirčių kompleksas, atnaujintas pastatas, įrengtos naujos parkavimo aikštelės ir tai mums nekainuos keliolikos ar kelių milijonų eurų. Gal tai ir nebus labai prabangus objektas, bet Utenos krašto gyventojų poreikius užtikrins. Tai sieksime padaryti ne po 5 metų, bet kiek įmanoma greičiau. Šiuo metu vyksta pokalbiai su ledo ritulio mėgėjais ir federacijos atstovais dėl dalinai dengtos ledo ritulio aikštelės galimo įrengimo (prie sporto centro). Kadangi šaltuoju metų laiku Utenoje trūksta laisvalaikio erdvių, jei tik finansavimo taisyklės ir galimybės leis, vietoj dalies autobusų parko planuotume įrengti uždaro tipo daugiafunkces patalpas teniso, padelio, tinklinio ir kitoms sporto šakoms. Strategijoje siekiame nusimatyti ir Dauniškio stadiono prieigų sutvarkymą bei pritaikymą neįgaliesiems. Vyturių progimnazijos stadionas taip pat neliks be dėmesio, o Krašuonos stadione bus įrengtos dušinės ir persirengimo patalpos, ko nebuvo suplanuota pastarąjį atnaujinant. Užbaigsime Eglutės darželio renovaciją, šiuomis dienomis patvirtinus APVA dalinį (apie 70%) finansavimą atnaujinsime Aukštakalnio progimnazijos Žiburio skyrių. Perėmus dalį patalpų planuojame išplėsti ir atnaujinti šv. Klaros globos namų patalpas. Tauragnuose jau kitais metais turėtų atverti duris nauji privatūs socialinės globos namai, tokį pat planą turi ir ką tik nupirktų buvusios Leliūnų mokyklos patalpų savininkai. Iš projektų pirksime papildomai socialinių būstų, nes vis dar turime apie 100 šeimų eilėje bei investuosime į neįgaliųjų uteniškių poreikius. Bus naujai įrengtas Utenos ligoninės priėmimo skyrius, suremontuota reanimacija. Nors ir sudėtingos sąlygos, keičiant darnaus judumo planą ketiname atnaujinti dalį mieste esančių gatvių, šaligatvių, dviračių takų, o jei ministerija pasiūlys tinkamą mums intensyvumą, įsigysime papildomai 6 naujus elektrinius autobusus. Įkūrus bendrą funkcinę zoną su Molėtais ir Anykščiais ketiname nukreipti kelis milijonus regiono plėtros lėšų į mūsų rajono turistinį potencialą. Tai ne tik Sudeikių, Tauragnų, Saldutiškio, Daugailių seniūnijų vandens turizmo galimybės, bet ir kelių dešimčių stovyklaviečių mūsų rajone įrengimas ar atnaujinimas, dviračių ir pėsčiųjų takų markiravimas, mažosios infrastruktūros įrengimas ir kitos priemonės siekiant mūsų kraštą padaryti patraukliu mums patiems ir aišku turistams. Ieškosime investuotojo ir Sudeikių kempingui, kuris taip pat turi potencialo tapti traukos objektu. Tai aišku ne visi dalykai, kuriuos planuojame įgyvendinti ir ties kuo šiandien dirbame. Nors nėra 100% garantijos dėl to, kad viskas kaip planuojame pavyks, tačiau kiekvienu atveju dirbsime negailėdami laiko ir taip tikėsimės gero rezultato.

Investuotojai

Nuo pirmųjų darbo dienų aktyviai ir nuolat palaikome ryšį su vietos verslu, pramoninkų ir kitomis verslininkus vienijančiomis organizacijomis. Praėjusią savaitę susitikimo su būsimo viešbučio (Basanavičiaus ir Aušros gatvių sankryžoje) statybų planuotojais ir tikime, kad bendromis pastangomis šis projektas pamatys dienos šviesą. Per pusę metų susitikome su visu būriu investuotojų, kuriems pateikėme patrauklias sąlygas investicijoms. Tiesa, dar reikia padirbėti su savivaldybei priklausančiais žemės sklypais, kurių dalis yra apleisti ir neprižiūrėti. Jei nenutiks kokių ekonominių force majore, tai kitais metais Utenoje turėtų pradėti kilti nedidelė aukštųjų technologijų gamykla, logistikos sandėliai, daugiabučiai ir kiti verslo planuojami objektai. Sudarėme dvi investicines sutartis su verslu, kas turėtų užtikrinti kelių milijonų eurų investicijas. Iš tariamos „pasagų gamyklos“ susigrąžinome pramonės rajone du nemažus žemės sklypus, kurie buvo išnuomoti ir nieko su jais nebuvo daroma. Rengiame nuolat susitikimus ir su stambesniais, ir su smulkiaisiais verslininkais, kuriuos siekiant didesnės konkurencijos pakvietėme aktyviai dalyvauti savivaldybės viešuosiuose pirkimuose. Vedame pokalbius su Lietuvos mokslo taryba dėl galimybės Utenoje atsirasti mokslinių tyrimų centrui, kuris gelbėtų mūsų mieste veikiančiai pramonei ir kitiems verslams. Neabejoju, kad Utena turi potencialo augti ir mes dėsime dideles pastangas, kad taptume regiono lyderiu.

Darbas su visuomene

Neatsiejama mūsų komandos veiklos dalis yra tiesioginis darbas su žmonėmis ieškant jų problemoms sprendimų. Gauname daugybę užklausimų ir prašymų padėti išspręsti vienus ar kitus dalykus, todėl pasidaliname darbus ir bandome pagal galimybes reaguoti. Būna dienų, kad per visą dieną dėl žmonių ir susitikimų didžiulio srauto nepavyksta net atsiliepti į telefono skambučius ar peržiūrėti Facebook žinutes. Nors turime problemų su savivaldybės viešaisiais ryšiais, stengiamės kiek įmanoma komunikuoti ir atsakyti į visuomenės klausimus viešoje erdvėje. Su komanda lankome kiek įmanoma daugiau renginių ir dalyvaujame susitikimuose su uteniškiais, todėl bent aš asmeniškai per pusę metų turėjau vos pora pilnai laisvų savaitgalių. Aišku, tai neatsiejama politikos dalis ir, jei neturi žmonėms laiko, geriau į politiką neiti.

Tiesioginis mero darbas

Šalia visos prieš tai aprašytos veiklos yra ir kasdieninis mero darbas. Tai aibės dokumentų nagrinėjimas, gyventojų priėmimas, savivaldybės taryba, kolegijos, regionų plėtros tarybos, įvairių komisijų ir darbo grupių posėdžiai. Nuo šios kadencijos pasikeitus mero funkcijoms kasdien tenka pasirašyti ir daugybę potvarkių, kurių dalis tikrai galėtų būti ne mero darbas. Šiandien meras šalia savo veiklos turi suteikti arba ne leidimus medžių genėjimui, spręsti globos, nuotekų, gręžinių įrenginių klausimus, suteikti sklypams adresus bei spręsti kitus techninius klausimus, kurie pakeitus teisės aktus galėtų būti deleguojami kitiems savivaldybės vadovams ar specialistams. Suprantame, kad Seimo nariai norėjo suteikti merams daugiau galių, bet nebūtina persistengti. Kiekvieną darbo dieną ir atmosferą mums palengvina mūsų komandoje įprastas humoras, bet netrūksta ir humoro klubo vertų situacijų, kuomet tenka nagrinėti Grybelių kaime neduodančio kaimynams ryte miegoti gaidžio klausimą, kuris ne tik buvo pasiekęs kelis kartus savivaldybę, bet ir LR Seimo kontrolierių. Nemažai laiko skiriame ir valstybės klausimams, kuomet eina kalba apie mums nepavaldžias, bet mūsų miesto įstaigas – Utenos kolegiją, policiją, muitinės postą, socialinės globos namus ir kt., kurias norima reformuoti. Dideles pastangas skiriame ir Vilnius – Utena kelio remonto klausimui, kuris kaip užburtas vis stringa, bet tikime bus išspręstas.

Reziumė

Suprantame, kad visuomenė iš mūsų turi didelių lūkesčių, nori ilgai lauktų pokyčių, kuriuos tikrai įnešime. Kai kurie žmonės nori stebuklų per kelis mėnesius, tačiau norisi ir jų supratimo, kad neretai tiek biurokratiniai, tiek biudžeto, tiek žmogiškųjų išteklių veiksniai riboja mūsų galimybes ar veiksmų tempą. Žinome, kad mieste ir rajone turime daug problemų su keliais, gatvėmis, šaligatviais, viešomis erdvėmis ir jų priežiūra ir tą nuolat sprendžiame, kiek aišku leidžia mūsų finansai. Galime patikinti, kad tempo su komanda nemažinsime ir tik laiko klausimas, kuomet Utenos kraštas pasikeis, kokį ir norime mes visi matyti. Noriu padėkoti visiems savivaldos sektoriaus įmonių ar įstaigų vadovams ir specialistams, kurie prisideda prie mūsų tikslų ir strategijų įgyvendinimo bei aktyviu savo darbu stengiasi atnešti pokyčius greičiau. Atskiras ačiū komandai, kuri yra vieninga ir susitelkusi į produktyvų darbą.

Štai tokie buvo septyni mėnesiai mūsų, komandos ir savivaldos veiklos. Tikiu, kad tai tik pradžia.