Lina Kovalevskienė

Pas kaimynus:

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos informacija

Didžiasalis alsuoja vasara: gražiai sutvarkyta aplinka, žydi gėlynai, krepšinio aikštelėje žaidžia jaunuoliai, ant suolelių skvere susėdę kažką postringauja keli vyrai… Popietinė ramybė… Didžiasalio seniūnas Antanas Pauliukėnas sako, kad šiuo metu požiūris į Didžiasalį pasikeitęs ir anksčiau suformuotas įvaizdis blanksta. Seniūnas džiaugiasi, kad pastaruoju metu ypač suaktyvėjo butų pirkimas. 

Seniūnija nuolat sulaukia skambučių, žmonės vis teiraujasi ir apie butus, ir apie sodų sklypus. Perka dažniausiai vilniečiai. Vieni tiesiog investuoja, pigiai nusipirkę remontuoja, kiti atvyksta ramaus gyvenimo ieškodami, pensinio amžiaus sulaukę.

Nuo praeitų metų birželio nupirkti 38 butai (anksčiau per metus 8-15 nupirkdavo). UAB ,,Didžiasalio komunalinės paslaugos“ vadovas Arvydas Keturka šiuo klausimu turi dvejopą nuomonę. Viena vertus, gerai, kad butus perka, kad vyksta judėjimas, kita vertus – kyla pavojus, kad kai kurie savininkai ilgainiui gali dingti ir vengti mokėti mokesčius. ,,Kai kam atrodo, kad Didžiasalis – tai lyg kita respublika, kad čia turtą įsigijusiems nelabai galioja įstatymai ir prievolės. Ir apskritai iš miesto atvykę save laiko tarsi laipteliu aukščiau už vietinius gyventojus, pradeda kelti išgalvotus reikalavimus. Tuomet jiems tenka paaiškinti, o kartais ir pasibarti. Žmonės pamato, kad čia tvarka tokia pati, kaip ir visoje Lietuvoje, kad mokesčius mokėti reikia ir skolos niekur nedingsta. Kai paklausi, kodėl Didžiasalyje butus perka, dažnai išgirsti atsakymą, kad čia graži gamta, sutvarkyta aplinka ir žmonės norės atvažiuoti pavasaroti, bet juk ateis ir žiema… Manau, kad šie pirkimai apskritai susiję su Lietuvoje vykstančiu turto pirkimo vajumi. Žmonės bijo pinigų nuvertėjimo…“,– pasakoja A. Keturka.

Nežiūrint sudėtingų sąlygų, puikiai besitvarkančios įmonės vadovas dar užsiminė ir apie Baltarusijos piliečių įsigytus butus. Prasidėjus nepriklausomybei kelios dešimtys jų buvo tiesiog užrakinta ir palikta. Tokių negali parduoti ir per metus netenkama apie 30 tūkst. eurų. ,,Mes bandom išgyventi, užtenka pinigų atlyginimams, kurui, mokesčiams, tačiau negalime savo lėšomis jėgomis atnaujinti techninės bazės. Gelbėja tik tai, kad esama nagingų darbuotojų, kurie vis patvarko tą techniką.“,– sako vadovas. Vėliau butus baltarusiai, daugiausia verslininkai,  pirko dėl Šengeno vizų. Šiuo metu jau yra įvykę teisiniai procesai dėl 20 tokių butų. Visa medžiaga perduota Baltarusijai, kurios teismai turi priimti galutinį sprendimą, bet dabartinė tyla šiuo klausimu, matyt, taip ir liks tyla…

Didžiasalio gyvenvietė ir jos žmonės ilgą laiką kentėjo nuo įkyrių žurnalistų vizitų ir kuriamo ,,bomžų miesto“ įvaizdžio. Vietos bendruomenę tai piktino, juk tie atvežtiniai nelaimėliai iš Vilniaus ir kitų didmiesčių čia dažniausiai apgaulės būdu atkeliaudavo… Bet laikas bėgo. Dalies  problemas kėlusių žmonių natūraliai neliko, anapilin iškeliavo… Miestelį pasiekė nemažos europinės investicijos, buvo renovuoti viešieji pastatai, pagražėjo seniūnija, ambulatorija, gimnazija, darželio, kultūros namų ir bibliotekos pastatas, atnaujintas stadionas, įrengta krepšinio aikštelė, sutvarkytos kitos viešosios erdvės. Bet vėlgi – gyventojų čia mažėja. Jei prieš 30 metų buvo apie 3000, dabar – jau mažiau nei 1000.

Daug teigiamos jėgos ir optimizmo Didžiasaliui suteikia ,,Ryto“ gimnazija, jos aktyvi kraštotyrinė ir kita veikla, mokinių pasiekimai, gražūs mokytojų darbai. Didžiasaliečiai turėtų būti dėkingi gimnazijos direktorei Elenai Sekonienei, didžiajai gerosios dvasios nešėjai. Būtent jos tikslas visada buvo parodyti, kad Didžiasalio vaikai, nors dauguma ir iš sunkiau gyvenančių šeimų, gali puikiai save parodyti ne tik rajone, bet ir šalyje, dalyvauti visose galimose veiklose, projektuose, konkursuose. Didžiasaliečiams labai brangus ir gimnazijoje nuo 1988 m. veikiantis muziejus, jo įkūrimo ir gyvavimo istorija patikimai liudija šio krašto bendruomenės gyvybingumą, pasakoja apie sudėtingą krašto istoriją, iškilias asmenybes. 2020 m. muziejus Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuotame šalies mokyklų muziejų apžiūroje-konkurse apdovanotas III laipsnio diplomu. Nemažai nuveikė ir kultūros darbuotojai. Didžiasalio moterų ansamblis ,,Vėtrungė“ (vadovė Valentina Sinkevič) jau pusę Lietuvos apvažiavo, jis geidžiamas daugelyje švenčių. O miestelio ir jo apylinkių įspūdingas panoramas, švenčių ir renginių akimirkas įamžina ir socialiniuose tinkluose paskleidžia fotografas Juozas Navickas.