Įdomiausius rugsėjo 5-osios įvykius pasaulio istorijoje primena Lietuvos naujienų agentūra ELTA:

1568 m. gimė italų filosofas, politinis veikėjas ir poetas Tomasio Campanella.

1638 m. gimė būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XIV – karalius Saulė. Prancūziją jis valdė 72 metus – nuo 1643 iki 1715 m., pastatė Versalio rūmus bei įėjo į istoriją kaip ilgiausiai valdęs Europos monarchas.

1698 m. Rusijos caras Petras I įvedė barzdos mokestį. Taip jis siekė priversti rusų vyrus laikytis europietiškų mados standartų.

1725 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XV vedė buvusio Lenkijos karaliaus Stanislawo Leszczynskio ir Katarzynos Opalinskos dukrą Marią Leszczynską.

1735 m. gimė Johannas Christianas Bachas, garsiojo Johanno Sebastiano Bacho sūnus. Didžiosios Britanijos karalienės Šarlotės rūmuose jis sukūrė daugiau kaip 40 simfonijų ir kelias operas.

1817 m. gimė rusų rašytojas, Peterburgo mokslų akademijos narys grafas Aleksejus Tolstojus.

1857 m. mirė prancūzų filosofas ir vienas iš sociologijos pradininkų Auguste’as Comte’as. Jo kūrinys „Pozityviosios politikos sistema“ padėjo pagrindus pozityvizmui.

1902 m. gimė Holivudo kino prodiuseris Darrylas Francis Zanuckas, labiausiai išgarsėjęs filmais „Jaunasis misteris Linkolnas“ ir „Ilgiausia dienaׅ“.

1905 m. pasirašyta Portsmuto sutartis, kuria baigėsi Rusijos ir Japonijos karas. Rusija, tarpininkaujant Theodore’ui Rooseveltui, sutiko atiduoti Japonijai Port Artūro uostą.

1919 m. žuvo rusų karo vadas, pilietinio karo didvyris Vasilijus Čiapajevas. Jam buvo 32-eji.

1939 m. JAV prezidentas Theodore’as Rooseveltas Antrojo pasaulinio karo pradžioje paskelbė, kad JAV numato laikytis neutralumo politikos.

1941 m. visą Estijos teritoriją okupavo nacistinė Vokietija.

1946 m. gimė Didžiosios Britanijos roko grupės „Queen“ lyderis ir dainininkas Freddie’is Mercuryis (tikrasis vardas Faroukas Bulsara). Atlikėjas mirė 1991 metais nuo AIDS.

1972 m. arabų teroristai iš „Juodojo rugsėjo“ judėjimo per Miuncheno olimpiadą atakavo Izraelio komandos viešbutį olimpiniame kaimelyje ir nužudė du Izraelio olimpinės komandos narius. Vėliau per susišaudymą Miuncheno oro uoste žuvo devyni izraeliečiai, penki teroristai ir vienas Vakarų Vokietijos policininkas.

1975 m. Sakramento mieste Lynette’as „Squeaky“ Fromme’as surengė pasikėsinimą į JAV prezidentą Geraldą Fordą.

1980 m. po 690 mln. Šveicarijos frankų kainavusios statybos Šveicarijoje pradėjo veikti ilgiausias pasaulyje – 18 kilometrų ilgio – automobilių tunelis po Gothardo kalnu. Jo statyba prasidėjo 1969 metų pabaigoje.

1982 m. mirė britas Douglas Baderis. Jis išgarsėjo, kai per Antrąjį pasaulinį karą per aviakatastrofą neteko kojų, tačiau tapo karo lakūnu ir narsiai kovėsi sąjungininkų pusėje.

1986 m. Pakistano saugumo pajėgoms mėginant išlaisvinti JAV aviakompanijos „Pan Am“ lėktuvo „Boeing 747“ 400 keleivių bei įgulos narius, žuvo 22 žmonės. Lėktuvą prieš 16 valandų Karačyje buvo užgrobę keturi palestiniečių teroristai.

1995 m. Prancūzija Mururoa atole atliko požeminį branduolinį bandymą, tuo pasaulyje sukeldama pasipiktinimo audrą.

1997 m. Paragvajaus sostinėje Asunsjone per stiprią audrą sugriuvo futbolo stadionas. Per nelaimingą atsitikimą žuvo 37 politinio mitingo dalyviai, dar mažiausiai 100 žmonių buvo sužeisti.

1997 m. po infarkto Kalkutoje mirė vienuolė Motina Teresė. Ji įkūrė gailestingųjų seserų ordiną ir visą gyvenimą pasiaukojamai rūpinosi vargšais ir ligoniais. Jos nuopelnai buvo įvertinti Nobelio premija.

2002 m. Afganistano sostinėje Kabule per automobilyje paslėptos bombos sprogimą žuvo 26 žmonės, 150 buvo sužeisti. Tą pačią dieną Kandahare nesėkmingai mėginta pasikėsinti į Afganistano prezidentą Hamidą Karzai’ų.

2005 m. Indonezijos oro bendrovės „Mandala“ lėktuvas nukrito tankiai gyvenamoje Sumatros vietoje. Žuvo visi 104 lėktuvu skridę žmonės ir dar 39 žmonės ant žemės.

2012 m. Turkijos kariuomenės amunicijos saugykloje Afjonkarahisare įvyko sprogimas, žuvo 25 kariai ir keturi buvo sužeisti.

2018 m. tuometė Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May šalies parlamente patvirtino, kad išpuolį Solsberyje, kai buvo panaudota nervus paralyžiuojanti medžiaga „Novičiok“, įvykdė Rusija, o abu įtariamieji yra rusų agentai.

Šias istorines rugsėjo 5-osios sukaktis priminė ELTA.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)

Photo by Mockaroon on Unsplash