Penktadienį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė išvadą, kad pastarąją vasarą Seimui iš naujo suteikiant įgaliojimus premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybei buvo pažeista Konstitucija.

„Šis KT nutarimas teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas 2020 metų gruodžio 23 dieną. Tai reiškia, kad dabartinė Vyriausybė gali veikti iki šios datos, jeigu jos įgaliojimai nenutrūks anksčiau Konstitucijoje numatytais pagrindais“, – informavo KT pirmininkas Dainius Žalimas.

KT pirmininkas sako, kad Seimas iš naujo Vyriausybei suteikti įgaliojimus gali tik pritardamas jos veiklos programai. D. Žalimas atkreipia dėmesį, kad Seimas S. Skvernelio Vyriausybės programai nepritaręs, todėl, pasak jo, įgaliojimai Vyriausybei iš naujo perduoti neteisėtai.

„Pagal Konstituciją, skaitant ją visumoje, o ne vien tik paraidžiui ištraukus atskiras Konstitucijos nuostatas iš konteksto, Seimas yra tokia institucija, kuri gali pareikšti pasitikėjimą Vyriausybei kaip kolektyvinei institucijai vieninteliu būdu, tai yra pritardamas jos veiklos programai. Seimas nesvarsto Vyriausybės personalinės sudėties, kaip šiuo atveju yra, kad pasikeičia daugiau nei pusė ministrų. Bet net ir pasikeitus daugiau nei pusei ministrų, jam yra vienintelė teisinė forma suteikti iš naujo įgaliojimus, tai yra būtent pritarti Vyriausybės veiklos programai“, – žurnalistams sprendimą paaiškino KT pirmininkas.

D. Žalimas taip pat akcentuoja, kad KT nutarimas teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas 2020 metų gruodžio 23 dieną, siekiant, kad nesusidarytų situacija, jog valstybėje nebeliktų legitimios Vyriausybės.

„Kaip jūs patys suprantate, ir KT tai motyvavo, negali būti tokios situacijos, kad valstybėje nėra jokios Vyriausybės, nes Vyriausybė yra visą valstybės valdymą organizuojanti institucija, ji turi veikti nepertraukiamai ir tikrai negali būti tokios situacijos, kad valstybėje nebūtų įgaliojimus turinčios Vyriausybės, ministro pirmininko ir ministrų. Tokiu atveju neišvengiamas, aišku, yra KT atitinkamo nutarimo atidėjimas, kadangi jeigu jis įsigaliotų šiandien ir iš karto, tai tokia situacija ir būtų, kad šalyje nebebūtų jokios Vyriausybės“, – sakė jis.

KT pirmininkas taip pat informuoja, kad iki 2020 metų gruodžio 23 dienos Vyriausybės priimti aktai yra laikomi legitimiais.

„Konstitucija numato vis dėlto teisės aktų konstitucingumo prezumpciją. Ir tol, kol nėra oficialiai paskelbtas KT sprendimas, būtent oficialiai apskelbtas, tai yra šiuo atveju 2020 metų gruodžio 23 dieną, tai šiuo atveju visi teisės aktai preziumuojami kaip atitinkantys Konstituciją. Tai reiškia, kad, nepaisant to, kad įgaliojimai dabartinei Vyriausybei buvo suteikti konstituciškai ydingu būdu, vis dėlto visi jos priimti aktai, priimti būtent iki tos datos, negali būti savaime kvestionuojami būtent tuo pagrindu, kad Vyriausybė gavo įgaliojimus ne Konstitucijoje numatytų būdu“, – sakė D. Žalimas.

ELTA primena, kad Seimo narių grupė, kurią sudarė atstovai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos socialdemokratų partijos, Liberalų sąjūdžio frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės, kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl galimų Seimo Statuto 198 straipsnio ir Seimo protokolinio nutarimo, kuriuo Vyriausybei suteikiami įgaliojimai iš naujo, prieštaravimo Konstitucijai.

Seimo nariai kreipimesi pažymėjo, kad prezidentas Gitanas Nausėda rugpjūčio 7 d. dekretu patvirtino Vyriausybės sudėtį, kurioje, skaičiuojant nuo įgaliojimų jai suteikimo dar 2016 m. gruodžio 13 d., pasikeitė daugiau kaip pusė ministrų. Seimas, vadovaudamasis Statuto 198 straipsniu, kuris numato įgaliojimų Vyriausybei suteikimą iš naujo, suteikė įgaliojimus su dar 2016 m. patvirtinta Vyriausybės programa.

ELTA (ELTA)