Tokiu šūkiu Generalinė prokuratūra kviečia pranešti apie visuomenei aktualius pažeidimus savo darbo vietoje. Jau veikia specialiai šiai iniciatyvai sukurtas interneto tinklapis www.pranesktiesa.lt, kuriame paprastai, aiškiai ir suprantamai paaiškinama kas ir apie kokius pažeidimus gali pranešti. Pranešėjams, išdrįsusiems pranešti apie pažeidimus, taikomas visiškas konfidencialumas ir apsaugos priemonės, o pasitvirtinus informacijai apie pažeidimą – išmokamas atlygis, kartais siekiantis ir dešimtis tūkstančių eurų.

2019–2022 m. laikotarpiu pagal pranešėjų suteiktą informaciją buvo pradėti 43 ikiteisminiai tyrimai dėl visuomenei aktualių pažeidimų. Nustatyta, kad valstybei buvo nesumokėta beveik 38 mln. eurų mokesčių, o kitokio pobūdžio žala siekė daugiau nei 48 mln. eurų. Pilietiškų žmonių dėka pažeidėjai sulaukė baudų, o pranešėjams, suteikusiems vertingos informacijos, išmokėta ne viena dešimtis tūkstančių eurų.

„Norime paraginti žmones nelikti abejingais ir reaguoti, kai sužinoma apie daromus pažeidimus darbo vietoje, nes tik pranešdami apie juos užkirsime kelią neteisybei, lėšų grobstymui, piktnaudžiavimui“, – sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Nuo 2019 metų pradžios Lietuvoje asmenys gali pranešti apie visuomenės saugumo ar sveikatos, aplinkosaugos, finansų ar buhalterinės apskaitos, neteisėto poveikio, piktnaudžiavimo tarnyba ir kitus pažeidimus, susijusius su viešuoju interesu. Tokius pranešimus nagrinėja Generalinė prokuratūra, kuri koordinuoja pranešėjų apsaugos procesą Lietuvoje. Generalinio prokuroro sprendimu prokuratūroje pranešėjų apsaugos funkcija priskirta Vidaus tyrimų skyriui.

Specialiai pranešėjams sukurtame interneto tinklapyje www.pranesktiesa.lt rasite išaiškinimus kas gali tapti pranešėjais, kokiu būdu gali tai padaryti ir ką jie turi pateikti. Taip pat rasite tikrų istorijų pavyzdžių, pranešėjų apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonių taikymo atvejus. Trumpą video apie tai galite pamatyti čia.

„Pranešus apie galimą pažeidimą, sprendimas dėl pranešėjo statuso suteikimo priimamas per 10 darbo dienų, tačiau nuo pat pranešimo pateikimo yra užtikrinamas pranešusio asmens konfidencialumas, jam taip pat taikoma apsauga nuo neigiamo poveikio“, – aiškina Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėja Gintarė Bliujienė.

Gavusi pranešimą, Generalinė prokuratūra visada palaiko ryšį su pranešėju, o jei informacija pasitvirtina ir pradedamas tyrimas, nuolatos informuoja apie jo eigą ir sprendimus.

Per ketverius šio įstatymo galiojimo metus į valstybės biudžetą buvo sumokėta daugiau nei 317 tūkst. eurų ir tenkinta civilinių ieškinių už daugiau nei 70 tūkst. eurų.

Pranešėjų apsaugos įstatymas numato, kad valstybės, savivaldybių institucijose bei privataus verslo įmonėse turi būti sukurtas vidinis kanalas, per kurį jų darbuotojai galėtų pranešti apie pastebėtus pažeidimus. Generalinė prokuratūra nemokamai teikia konsultacijas ir organizuoja mokymus apie pranešėjų apsaugos institutą, tinkamą jo įgyvendinimą, pranešėjams taikomas garantijas, pranešimų pateikimo būdus. Mokymai apie pranešėjų vidinį kanalą yra adaptuojami kiekvienai institucijai ar įmonei, nes jų metu darbuotojams paaiškinama, kaip galima juo naudotis. Registruotis tokioms konsultacijoms ir mokymams galima el. paštu praneseju.apsauga@prokuraturos.lt.

Nuo 2019 m. gruodžio mėnesio Lietuvos Respublikos prokuratūra priklauso NEIWA – Europos Sąjungos valstybes vienijančiam tinklui, kuriame institucijos, įgyvendinančios pranešėjų apsaugos įstatymus dalijasi savo gerąja praktika. 2022 m. NEIWA atliktu tyrimu apie geriausiai pranešėjus saugančias institucijas Europoje, Lietuvos prokuratūra įvertinta kaip lyderė – antra Europoje.

Vilma Mažonė

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

www.prokuraturos.lt