Politologai apibendrino 2020 metus: akiratyje atsidūrė visuomenėje daug diskusijų sukėlę politikų sprendimai

Politologai, paprašyti apibendrinti 2020 metus, iš esmės pandeminius, ryškiausiu teigiamu sprendimu laiko sėkmingą pirmosios COVID-19 bangos suvaldymą. Visgi ekspertai neslepia, kad ryžtingus Vyriausybės veiksmus pavasarį atsvėrė valdančiųjų trumparegiška politika ir negebėjimas laiku priimti reikiamų sprendimų antrosios karantino bangos metu, kai visos valdančiųjų pastangos buvo nukreiptos ne į pandemijos valdymą, o į artėjančius rinkimus. 

Tarp ryškiausių politikų sprendimų politologai išskyrė ir ekonomikos skatinimo bei transformavimo priemones, kurios, nors ir buvo labai ambicingos, tačiau, pasak jų, jau per projekto planavimo fazę ėmė strigti. Buvo paminėta ir Lietuvos reakcija į Baltarusijos prezidento rinkimus, paplūdimio Lukiškių aikštėje istorija bei valstiečių sprendimas nekvestionuoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) buvimo valdančiojoje koalicijoje.

COVID-19 pandemijos valdymas

Dažniausiai politologai prie ryškiausių 2020 metų politikų nuveiktų darbų paminėjo koronaviruso pandemijos valdymą. Visgi dauguma jų paminėjo, kad pandemijos valdymą būtina vertinti dvejopai. Viena vertus, teigė politologai, reikėtų vertinti sėkmingą COVID-19 suvaldymo procesą pavasario mėnesį ir rinkimų laikotarpį, kai kadenciją baigianti Vyriausybė neturėjo valios laiku priimti reikiamų sprendimų.

„Praėję metai nuo pavasario yra paženklinti pandemija. Tai, mano manymu, vienas rimčiausių sprendimų kompleksų yra sprendimai, susieti su pandemijos suvaldymu. Iš tikrųjų buvusioji Vyriausybė sukoncentravo į tai ir jai pasisekė visai neblogai suvaldyti tą pirmąją bangą“, – Eltai sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis.

Visgi dauguma politologų akcentavo, kad suvaldant antrąją pandemijos bangą valdantieji labiau koncentravosi į artėjančius rinkimus ir laiku neįvedė karantino.

„Nei Vyriausybė, nei Seimas nepadarė sprendimo dėl rinkimų datos arba rinkimų formos pakeitimo. Savotiškai prioritetą suteikė rinkimų kampanijai ir ji užgožė pandemijos pavojų, todėl mes patyrėme antrąją pandemijos bangą. Taigi ruduo buvo pažymėtas rinkimais, o ne pandemijos baime“, – atkreipė dėmesį L. Bielinis.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė Eltai teigė, kad būtent dėl tokios „valstiečių“ trumparegiškos politikos ir lyderystės stokos antroji karantino banga nusinešė ženkliai didesnį skaičių gyvybių nei kad būtų galėjusi.

„Valstiečių sprendimas lapkričio mėnesį neįvesti pakankamai griežto karantino lėmė šiandieninę itin rimtą situaciją, kuri Lietuvai ne tik kainuos gyvybes, bet ir lems dar didesnes biudžeto išlaidas bei gali nubraukti kai kuriuos pasiekimus socialinėje politikoje, kuriuos pavyko pasiekti. Trumparegiškos ir politikos belyderystės pavyzdys“, – teigė R. Urbonaitė.

Išskyrė ekonomikos skatinimo ir transformavimo priemones

Politologai, vertindami ryškiausius politikų sprendimus 2020 metais, išskyrė ir Vyriausybės bandymus kovoti su pandemijos padariniais ekonomikai bei apskritai numatytas priemones ilgalaikėje perspektyvoje skatinti šalies ekonomiką. Visgi politologai kvestionuoja, kiek Vyriausybės bandymai mažinti pandemijos žalą ekonomikai buvo sėkmingi.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigė, kad Ateities ekonomikos DNR planas buvo vienas ambicingiausių Vyriausybės projektų, kuris, pasak jo, nebuvo toks sėkmingas, kaip buvo tikėtasi.

„Ateities ekonomikos DNR planas tapo turbūt ryškiausiu ir ambicingiausiu Vyriausybės projektu, skirtu ne tik kovai su pandemijos sukeltais padariniais, bet ir skirtas mūsų ekonomikos transformacijai. Buvo mestos didelės lėšos, išsakyta daug skambių frazių ir vilčių, bet pats projektas jau per planavimo fazę pradėjo rimtai strigti, o kai kuriais atvejais tiesiog išsigimė į pinigų dalinimo konkursus su labai miglotomis pridėtinėmis vertėmis“, – atkreipė dėmesį A. Lašas.

Lietuvos ekonomines paskatas, susijusias su pandemija, išskyrė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas. Politologas akcentavo, kad ne visi sprendimai priimti šioje srityje buvo racionalūs.

„Išskirčiau galbūt ne konkretų sprendimą, o bendrą veiksmą, tai Lietuvos ekonominės paskatos, susijusios su pandemija, įskaitant ir kai kuriuos, galbūt ne visai racionalius sprendimus. Pavyzdžiui, didinti pajamas kai kurioms visuomenės grupėms arba išdalinti po 200 eurų pensininkams. Tai, matyt, vienaip ar kitaip patenka į tą ekonomikos skatinimo planą“, – teigė T. Janeliūnas.

Lietuvos reakcija į Baltarusijos prezidento rinkimus

Politologai tarp vienų ryškiausių 2020 metų sprendimų įvardino ir Lietuvos politikų reakciją į prezidento rinkimus Baltarusijoje. Politologai teigiamai įvertino Lietuvos lyderystę keliant sankcijų Baltarusijos režimo pareigūnams klausimą Europos Sąjungos lygiu, inicijuojant bendras Baltijos valstybių sankcijas.

„Baltarusijos klausimas. Lietuvos iniciatyva įvesti sankcijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, susidorojimų su protestuotojais, parama Baltarusijos žmonėms. Tai yra svarbūs, kompleksiniai kelių institucijų sprendimai“, – teigė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja profesorė Jūratė Novagrockienė.

Jai antrino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Andžejus Pukšto.

„Mano nuomone, tai visgi yra reikšmingas dalykas, kad drįsome nepripažinti Lukašenkos legitimumo“, – akcentavo politologas.

Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai, kurių rezultatai laikomi suklastotais. Jų laimėtoju pasiskelbė ilgametis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka. Vos tik paskelbus pirmuosius balsavimo rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.

Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalims yra paskelbusi nacionalines sankcijas, kuriomis 156 asmenims uždrausta atvykti į Lietuvą. Šie asmenys buvo įtraukti į sąrašą už rinkimų rezultatų klastojimą, žmogaus teisių pažeidimus, taip pat vykdant represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją, primena ELTA.

Paplūdimio Lukiškių aikštėje istorija

Politologai tarp ryškiausių 2020 metų įvykių išskyrė ir Lukiškių aikštės istoriją, kai konfliktą tarp valdančiųjų ir sostinės savivaldybės pakurstė Vilniaus savivaldybės sprendimas Lukiškių aikštėje įkurti dirbtinį pliažą. MRU politologės R. Urbonaitės teigimu, pliažo Lukiškių aikštėje istoriją lydėjo keletas gana iškalbingų politikų sprendimų. Politologės teigimu, tuometinių valdančiųjų sprendimas Lukiškių aikštės įstatymą svarstyti skubos tvarka buvo veiksmas, pamynęs teisės viršenybę dėl asmeninės naudos.

„Priimtas sprendimas Lukiškių aikštės įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka, buvo aiškinama, kad čia ypatingas atvejis. Tačiau dabar pati tokią skubą tuo atveju siūliusi Agnė Širinskienė, pasiūlius paskubinti kai kurių sprendimų priėmimą Seime, grasina KT ir aiškina, jog to daryti negalima, nes gi „ne karas“. Tai buvo dar vienas sprendimas, pamynęs teisės viršenybę ir parodęs, kaip politikai teisę taiko priklausomai nuo asmeninės naudos“, – savo įžvalgomis dalinosi R. Urbonaitė.

Politologė taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendimą ignoruoti teisinius argumentus priėmė ne tik tuometiniai valdantieji, bet ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Prezidentas taip pat priėmė sprendimą ignoruoti teisinius argumentus ir pasirašė įstatymą, kuris tiek pagal priėmimo procedūrą, tiek pagal turinį, deja, yra su rimtomis spragomis. Įstatymas nenulėmė net smėlio išvežimo iš Lukiškių aikštės, tačiau parodė, kaip kartais iracionaliai, vadovaujantis tik emocijomis ir neprofesionaliai priimami politiniai sprendimai, ir kaip gali būti paminami teisės principai“, – akcentavo R. Urbonaitė.

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo kontroversiškai vertinamas Lukiškių aikštės įstatymas, įtvirtinantis šios sostinėje esančios aikštės memorialinį statusą ir jos naudojimo principus. Šis įstatymas, baigiantis Seimo sesijai, buvo priimtas skubos tvarka, kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva Lukiškių aikštėje buvo atidarytas diskusijas sukėlęs dirbtinis smėlio paplūdimys. Supiltu pliažu piktinosi ne tik tuometiniai valdantieji „valstiečiai“, bet ir opozicijoje buvę konservatoriai. Jų teigimu, aikštė, kurioje vyko tragiški įvykiai, nėra tinkama vieta tokioms pramogoms.

Seimo priimtu įstatymu nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė. Pagal priimtą įstatymą, aikštė turi būti formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais ir tvarkoma taip, kad būtų užtikrinta rimtis bei derama pagarba kovotojams, žuvusiems už nepriklausomybę bei sukilėliams, gyvybę paaukojusiems 1863–1864 m. Taip pat įstatymu įtvirtinta, kad valstybės simbolį vaizduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti turės būti pagrindinis reprezentacinės Lietuvos aikštės akcentas.

„Valstiečių“ sprendimas nekvestionuoti LLRA-KŠS buvimo koalicijoje

Vienu ryškiausiu 2020 metų sprendimu R. Urbonaitė įvardina ir „valstiečių“ sprendimą nekvestionuoti LLRA-KŠS buvimo valdančiojoje koalicijoje.

„Valstiečių“ sprendimas nekvestionuoti LLRA-KŠS buvimo koalicijoje, nepaisant tiek Valdemaro Tomaševskio, tiek jo bendražygių pareiškimų, kurie niekaip nebuvo suderinami su mūsų valstybės interesais, ypač saugumo prasme – tai lėmė kaukių nukritimą nuo kai kurių politikų veidų“, – sakė R. Urbonaitė.

ELTA primena, kad po prezidento rinkimų Baltarusijoje viešojoje erdvėje aštrią kritiką sukėlusiame ir vėliau ištrintame feisbuko įraše Zbignevas Jedinskis teigė: „A. Lukašenka iš lietuviškų konservatorių išmoko, kaip nuraminti protestus. Skirtumas tik tas, kad Baltarusijoje policija gina Konstituciją, o Lietuvoje 2009 metais policija gynė tuos, kurie pažeidė Konstituciją, tai yra policija gynė konservatorių valdžią, kuri per vadinamąją „naktinę reformą“, pažeisdama Konstituciją, sumažino pensijas ir atlyginimus.“

Tarp metų sprendimų: dotacija Darbo partijai bei N. Grunskienės skyrimas generaline prokurore

Taip pat prie žymesnių pastarųjų metų sprendimų buvo nurodytas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimas išmokėti beveik prieš dešimtmetį įšaldytą 1,8 mln. eurų dotaciją Darbo partijai. VRK Darbo partijai 2007 ir 2008 metais buvo skyrusi dotacijas, tačiau vykstant „juodosios buhalterijos“ bylai teismai sustabdė jų mokėjimą, o vėliau grąžino į biudžetą. VDU docento A. Pukšto teigimu, šis VRK sprendimas yra sunkiai paaiškinamas ir prieštarauja logikos ir demokratijos principams.

Tarp 2020 metų ryškių sprendimų buvo išskirtas ir Nidos Grunskienės paskyrimas į Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pareigas. A. Pukšto teigimu, tai, kad Generalinei prokuratūrai pagaliau vadovaus moteris, yra Lietuvai teigiamas ženklas kovojant su lyčių stereotipais.

Prie ryškiausių pastarųjų metų sprendimų buvo paminėtas ir automobilių registracijos mokesčio įvedimas. Politologo T. Janeliūno teigimu, automobilių registracijos mokestis, kitaip viešoje erdvėje dar vadinamas taršos mokesčiu, yra išskirtinis, nes tai yra pirmas, tačiau tikrai ne paskutinis mokestis, orientuotas į taršos mažinimą.

„Išskirčiau taip kaip vieną iš ryškesnių dalykų, nes tai pirmas mokestis, kuris orientuotas į transporto taršos apmokestinimą tiesiogiai. Pats sprendimas, aišku, ne visai logiškas ir apmokestinimas galbūt ne visiškai tikslus, sudėliotas ne optimaliausiai ir efektyviausiai, kaip galėtų būti. Bet pats sprendimas pradėti keisti vartojimo įpročius, ypač renkantis transporto priemones, aš manau, yra labai svarbus ir ateityje turbūt tie mokesčiai ir pastangos keisti mūsų požiūrį į taršą turėtų tik stiprėti“, – atkreipė dėmesį politologas.

Gailė Jaruševičiūtė (ELTA)

Share this post

Parašykite komentarą