Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė po šeštadienį vykusio pokalbio su premjere Ingrida Šimonyte sako, kad reikia būti pasiruošus griežtiems sprendimams dėl COVID-19 pandemijos valdymo.

„Aš tiesiog noriu anonsuoti iš anksto, kad situacija iš tiesų yra labai sudėtinga, ir tam, kad mes 2021 m. galėtume greičiau atsidaryti, greičiau išeiti ir pasimėgauti gyvenimu, reikės griežtų sprendimų. Tam tiesiog turime būti pasiruošę“, – šeštadienį žurnalistams prie Vyriausybės sakė A. Armonaitė.

Visgi ministrė neįvardino konkrečių priemonių, kokių naujoji valdžia ketina imtis artimiausiu metu.

„Konkretūs atsakymai paaiškės labai greitai. Mes, ko gero, rytoj turėsime Vyriausybės posėdį“, – sakė ji, pridurdama, kad, ko gero, visų verslininkų, kuriems dar griežtesnės karantino priemonės gali reikšti visišką užsidarymą, interesas yra kuo greičiau atkurti normalų gyvenimą šalyje.

„Aš manau, kad verslo interesas yra sveiki žmonės ir verslo interesas yra galimybė kuo greičiau kitais metais atsidaryti: atidaryti šalį, barus, galerijas, viską… Tam, kad mes tai galėtume padaryti greičiau kitais metais, mums reikia šiandien sumažinti susirgimų ir mirčių skaičių. Dabar situacija yra nevaldoma“, – teigė ji.

A. Armonaitė teigia, kad ministerijos biudžete neradusi lėšų COVID-19 padariniams šalinti

A. Armonaitė taip pat sukritikavo savo pirmtaką ministerijos vadovo poste „socialdarbietį“ Rimantą Sinkevičių. Pasak jos, darbą baigęs ministras savo vadovautos ministerijos biudžete nepaliko nė cento priemonėms, gelbstinčioms verslą nuo COVID-19 padarinių.

„Planuojame biudžetą ir yra labai svarbu numatyti pakankamai lėšų verslui, kuris nukentėjo nuo karantino ir nuo COVID-19. Aš galiu pasakyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos biudžete buvo suplanuota kitiems metams lygiai nulis toms priemonėms. Tai mes dabar su premjere turėjome tuos pinigus surasti“, – sakė ji.

„Tam, kas buvo komunikuojama, nebuvo numatyta biudžete. Tad mes pasistengsime, kad būtų daugiau (lėšų skiriama – ELTA) toms priemonėms. Bet tikslią sumą galėsime paskelbti tada, kada pamatysime jas biudžete“, – komentavo žurnalistams A. Armonaitė.

Ministrė pabrėžė, jog sieks, kad nuo COVID-19 nukentėjęs verslas gautų tiek žadėtas paskolas, tiek subsidijas.

Lietuva ketvirtą parą fiksuoja didesnį nei trys tūkstančiai užsikrėtimų koronavirusu skaičių per parą. Penktadienį, ištyrus 13 428 ėminius, nustatyta 3303 nauji koronaviruso infekcijos atvejai.

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį pristatė tikslus, kurių pirmiausiai sieks suvaldant COVID-19 pandemiją. Tarp tokių tikslų siekis, kad kontaktą su COVID-19 užsikrėtusiuoju turėję asmenys būtų kuo greičiau izoliuoti, kad teigiamų testų skaičius, nemažinant testavimo apimčių, nuo visų atliktų tyrimų, neviršytų penkių procentų ir, kad pačių atvejų skaičius būtų mažesnis nei 200 per dieną. Taip pat ministras deklaravo, kad bus siekiama, jog šimtas COVID-19 sergančių žmonių neužkrėstų daugiau kaip 100 kitų žmonių.

Penktadienį A. Dulkys konkrečių priemonių neįvardino, tačiau minėjo, jog šios bus susijusios su karantinu ir žmonių judėjimo apribojimu, su gyventojų vakcinacija, pagalba gydymo įstaigoms, globos namų ir kitų rizikos objektų priežiūra. Galiausiai – su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbo optimizavimu.

Neatmeta griežtesnių karantino priemonių

Kaip penktadienį žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė, nereikėtų atmesti galimybės, kad nuo pirmadienio Lietuvoje gali būti įvesti nauji karantino ribojimai. Sekmadienį kaip tik numatomas ir pirmasis Vyriausybės posėdis. Jis bus skirtas koronaviruso pandemijos valdymo klausimams.

Dar iki Seimui penktadienį patvirtinant Vyriausybės programą, I. Šimonytė ne kartą išsakė nuomonę, kad reikia griežtinti karantino sąlygas, jei norima suvaldyti pandemiją. COVID-19 pandemijos suvaldymo klausimus I. Šimonytė aptarė penktadienį su ekspertais. 

Vyriausybės sprendimu karantinas pratęstas iki gruodžio 31 dienos.

Benas Brunalas (ELTA)