Vilnius, rugsėjo 9 d. (ELTA).

 Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė, parlamentinio Švietimo ir mokslo komiteto narė Aušra Papirtienė sako, kad prezidento Gitano Nausėdos idėja ankstinti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą tikrai nėra nauja, nes  diskusijos dėl privalomo ugdymo ankstinimo tarp politikų ir švietimo bendruomenės vyksta kelerius metus.

„Tačiau tai, kad jis šią temą aktualizavo, tikrai suaktyvins visas diskusijas. Norėčiau priminti, kad ugdymo ankstinimas buvo numatytas jau 2016 m. LVŽS rinkiminės programos švietimo dalies tiksle “Mokytojo ir mokyklos ugdomasis vaidmuo”. Visada apie tai kalbėjo Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša. Tačiau įgyvendinti kadencijos metu šios idėjos nebuvo ryžtasi, kadangi ji nebuvo išdiskutuota ir suderinta su švietimo bendruomene, edukologijos mokslininkais, švietimo ekspertais, tėvų organizacijomis“,- Eltai sakė Seimo narė A. Papirtienė.

Šio siekio įgyvendinimui, jos nuomone, neužtenka pakeisti teisinę bazę, tam turi pasiruošti ir mokytojai, jų neturėtų pritrūkti, atitinkamai turi būti parengtos ugdymo programos, visa infrastruktūra, turi būti parengtos mokymo ir mokymosi priemonės. „Jau nekalbu apie tai, kokie finansiniai ištekliai visam tam pasiruošimui ir privalomo ugdymo nuo 5-6 metų įgyvendinimui turėtų būti skirti. O jei švietimo bendruomenė dėl to nesusitars? Jei tėvai nenorės, kad jų mažas vaikas būtų privalomai atitrauktas nuo ankstyvojo ugdymo pačioje šeimoje? Nesinorėtų būti kaltinamiems už atimtą vaikystę“,- sakė parlamentarė, pedagogė A. Papirtienė.

Tačiau, jei vis dėlto norime žengti žingsnius ugdymo ankstinimo link, tai padaryti, anot jos,  yra keletas būdų.

„Galime siekti, kad ikimokyklinis ugdymas taptų visuotiniu (bet neprivalomu), kad būtų užtikrintas patekimas į ikimokyklines ugdymo įstaigas kiekvienam vaikui, jei to pageidauja jo šeima. Tada ikimokyklinio ugdymo įstaigose galima diegti įvairias ankstyvojo ugdymo metodikas ir programas, pritaikytas vaiko amžiui. Galbūt leisti pasirinkti patiems tėvams, patikrinus vaiko psichologinę brandą, leisti vaiką į mokyklos priešmokyklinę grupę ar pirmąją klasę metais anksčiau nei numatyta“,- svarstė Seimo narė A. Papirtienė.

Ji labai tikisi, kad prezidentui G. Nausėdai paskatinus diskusiją dėl ugdymo ankstinimo, visuomenė ras vienokį ar kitokį sprendimą.

Tačiau ji nepritaria šalies vadovo siūlymui vaikams iš socialinės rizikos šeimų įvesti privalomą ikimokyklinį ugdymą.

„Čia nepritariu kategoriškai, nes įžvelgiu vaikų rūšiavimą ir stigmatizaciją. Vaikas nekaltas ir nepasirinko, kokioje šeimoje gimti. Geriau užtikrinkime, kad kiekvienas vaikas, jei to pageidauja šeima, turėtų galimybę patekti į ikimokyklinę ugdymo įstaigą, o, antra, tobulinkime paslaugas ir pagalbą šeimai“,- Eltai sakė A. Papirtienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui ketina teikti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo jau nuo 2021 m. užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinės rizikos šeimų, o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinio ugdymo ankstinimą vaikams nuo 5 metų. Nuo 2024 m. siūlomas pradinis ugdymas nuo 6 metų.

Prezidentūra  Švietimo įstatymo pataisų paketą ketina pateikti viešai konsultacijai. Pakoreguotą projektą planuojama teikti Seimui rudens sesijoje.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)