Rugpjūčio 10 d. – Šv. Laurynas ir „Paskutinioji Perkūno diena“
Rugpjūčio 10-oji – diena, kurioje susipina senovės lietuvių mitologija ir krikščioniška tradicija. Tai paskutinioji Perkūno diena, o kartu – Šv. Lauryno – globėjiškasis simbolis namams, ugniai ir pagarbai kitam – minėjimas.
Paskutinioji Perkūno diena (senovės baltų tradicijose)
- Rugpjūčio 10-oji senovėje laikyta paskutine tikėtina diena, kai dar galėjo griaustis. Po jos – griaustiniai šiek tiek „atsitraukdavo“. Day.ltDienaJurbarko Viesa
- Būdavo pasikliaujama patarlėmis: „jei šią dieną nebuvo lietaus – rudenį gresia gaisrai“. Day.ltDiena
- Sereguojamos tradicijos – šieno vežimas būdavo atidedamas, kad nenubudintų Perkūno. Day.ltLietuvos Radijas ir Televizija
- Istorikai spėja, kad tai buvo paskutinė devynių dienų šventė Perkūnui – nuo šios datos jo galia silpnėjo, o Velnio – piktųjų jėgų simbolio – stiprėjo, ruošdamasis rudeniop. Lietuvos Radijas ir Televizija
Krikščionybės sintezė: Šv. Laurynas
- Šv. Laurynas († 258) – vienas iš septynių diakonų Romoje, kankintas ant įkaitintų grotų už gailestingumą vargšams. KatalikaiWikipediaVLEBernardinai.lt
- Populiarus katalikų liaudies tikėjimas – jis saugo nuo gaisrų, virtuvės liepsnų, kviečia tarnauti ir saugoti kitą. Day.ltMaldosTradicijaKatalikai
Lietuviškieji papročiai ir mitologinis sluoksnis
- Šią dieną ne tik nevežė šieno, bet ir vengta antrinių buities darbų, bijant, jog nepažadintų perkūnijos. Lietuvos Radijas ir TelevizijaPrieKavos.ltDay.lt
- Po šios dienos Perkūnas „nebedundėjo“ – jeigu vis dėlto pasitaikydavo griaustinio, jis nebebuvo baisus. Lietuvos Radijas ir TelevizijaDay.lt
- Į šventę įsilieja ir simbolinis rudeniškas poslinkis – atšalanti diena, ilgėjančios naktys, dangaus skaidrumas. PrieKavos.ltLietuvos Radijas ir Televizija
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.