Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!
(„Tautiška giesmė“ V.Kudirka)

Skaitant visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“, 2022 metais atlikto tyrimo rezultatus, kurio metu buvo apklausta 1010 vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų, kyla klausimas, ar ir Jums neramu, kad Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas sumenkęs?

Rodiklis, matuojantis visuomenės realų ir potencialų aktyvumą, savo įtakos pajautimą bei su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimą, 2022 m. siekė 35,9 balo iš 100 galimų, o tai yra mažiausia reikšmė nuo 2017-ųjų, kai indeksas siekė 37 balus. Pernai fiksuotas rekordinis – 41,3 balo – indeksas.
„Jei Lietuva būtų užpulta kitos šalies, 50 proc. Lietuvos gyventojų yra nusiteikę ginti Lietuvą ginklu ar kitais būdais, 13 proc. nusiteikę pasitraukti iš Lietuvos, 15 proc. laikytųsi nuošalyje, o likusieji 22 proc. nežinojo arba neatsakė, kaip elgtųsi tokioje situacijoje. Vyrai gerokai dažniau linkę ginti šalį ginklu, o moterys labiau linkusios laikytis nuošalyje arba pasitraukti iš Lietuvos.“
„2022-aisiais 46,3 proc. respondentų teigė aukoję, 38,6 proc. – dalyvavę aplinkos tvarkymo talkose, 30,7 proc. – vietos bendruomenės veikloje. Vis dėlto, aukojimas labdarai ar visuomeninėms organizacijoms, lyginant su 2020-aisiais daryta apklausa, sumenko maždaug 15 procentų.“
„Taip pat sumenko gyventojų tikėjimas visuomenės galia paveikti svarbius viešojo gyvenimo sprendimus. Dešimtbalėje skalėje 0,6 balo sumažėjo paprastų žmonių, 0,5 balo – žiniasklaidos įtakos vertinimas.“
Tyrime buvo teirautasi ir Lietuvos gyventojų nuomonės apie pastaraisiais metais vykusius protestus ir palaikymo akcijas. Daugiausia palaikymo respondentai išreiškė Ukrainos palaikymo akcijų idėjoms – už jas pasisakė du trečdaliai apklaustųjų. Apklausos duomenimis, 58,2 proc. Lietuvos gyventojų prisidėjo prie paramos Ukrainai arba ukrainiečiams, aukodami pinigus arba daiktus.
Pilietinės galios indekso mažėjimui įtakos turėjo išaugęs nežinančių, kaip elgtųsi iškilus politinei, ekonominei ar vietos reikšmės problemai skaičius ir sumažėjusi dalis tų, kurie aktyviai imtųsi veiksmų. Nors galime pasidžiaugti, kad dalis iš mūsų dalyvaujame pilietinėse veiklose, esame vieningi, kai reikia mūsų pagalbos ir paramos, kad gebame susitelkti ir padėti, bet Lietuvoje pilietinis aktyvumas dažnai laikomas nukrypimu nuo normos, o žmonės, dalyvaujantys pilietinėse veiklose, laikomi keistuoliais arba įtarinėjami turintys savanaudiškų interesų. Tokia situacija atspindi pavojingą visuomenės būklę, kai yra smukdomas pilietinis aktyvumas.

Šiandien norisi palinkėti būkime pilietiški ir vieningi, būkime tvirti, būkime laisvi!

Apie tyrimą skaitykite:

https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/01/30/news/lietuvos-visuomenes-pilietines-galios-indeksas-sumenko-isskyre-viena-priezasti-25964159

Kandidatė į Utenos rajono savivaldybės tarybą Jolita Kraujalienė

Politinė reklama bus apmokėta iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politinės kampanijos sąskaitos