Siūloma numatyti galimybę administraciniu aktu nustatyti atlygintiną žemės servitutą žemės sklypams, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, jame esančių kitiems asmenims priklausančių statinių eksploatavimui.

Taip praplėsti Žemės įstatyme nustatytą administraciniu aktu nustatomų žemės servitutų sąrašą siūlo Seimo narė „valstietė“ Guoda Burokienė, įregistravusi Žemės įstatymo pataisas.

„Bus įtvirtinta aiškesnė tvarka valdyti ir naudotis ant svetimo žemės sklypo esančiais statiniais. Statinių savininkai nesikreipdami į teismą galės be trukdžių valdyti jiems priklausančius statinius, juos pritaikyti efektyviam naudojimui, tinkamai juos prižiūrėti bei remontuoti“, – sako Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnės pirmoji pavaduotoja G. Burokienė.

Jos teigimu, tokiu būdu būtų užkirsta galimybė vienai iš šalių piktnaudžiauti jai priklausančiomis teisėmis (nepagrįstai reikalaujant išsipirkti žemės sklypus už itin dideles sumas, nepagrįstai neleidžiant tinkamai prižiūrėti statinių, vykdyti statybas bei netrukdomai eksploatuoti statinius). Jei Seimas pritartų siūlomai pataisai, parlamentarės teigimu, būtų žymiai sumažintos šalių išlaidos sprendžiant ginčus teisminio proceso metu, nuo teismų būtų nuimtas krūvis sprendžiant bylas dėl tokių servitutų nustatymo ir leidimų vykdyti statybos darbus, reikalingus tinkamam statinių eksploatavimui užtikrinti.

„Statinių, esančių žemės sklypuose, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, savininkai, nesutikę sudaryti pirkimo-pardavimo arba nuomos sutarčių neproporcingai pakeltomis kainomis, praranda bet kokią galimybę tinkamai valdyti ir naudoti jiems priklausančius statinius. Tokių statinių savininkas, kuriam pasibaigė žemės sklypų nuomos terminas, norėdamas tinkamai naudotis jam priklausančia nuosavybe ir eksploatuoti savo statinius, vykdyti juose veiklą ir nenorėdamas patirti žymių nuostolių, yra priverstas iš žemės sklypų savininkų pirkti žemės sklypus už neadekvačias kainas, nes, atsisakant tai daryti, žemės sklypų savininkai nesutinka/neduoda jokių sutikimų, būtinų tinkamam statinių eksploatavimui (atlikti jų remontą, patekti prie jų ir pan.). Statinių savininkui, nesutikusiam už neadekvačią kainą sudaryti nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarties, lieka vienintelė galimybė – kreiptis į teismą dėl atlygintino žemės servituto nustatymo teismo tvarka. Kas savo ruožtu lemia ne tik teismų sistemos apkrovimą, tačiau ginčo šalys patenka į teisinį neapibrėžtumą, nuostolių patyrimą dėl bylinėjimosi proceso, laiko eikvojimą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Įstatymo pataisas parengusi Seimo narė G. Burokienė sako, kad tokia teisinė aplinka neužtikrina tinkamo ir efektyvaus savo nuosavybės valdymo ir naudojimo.

„Kadangi didžioji dalis statinių savininkų yra subjektai, besiverčiantys žemės ūkio veikla, toks teisinis neapibrėžtumas stabdo šių subjektų plėtrą bei vystymąsi. Nuostoliai patiriami arba už neadekvačią kainą įsigyjant žemės sklypus, arba besibylinėjant teismuose, nors šios lėšos galėtų būti naudojamos kitoms reikmėms efektyvinant žemės ūkio gamybos procesus“, – sako G. Burokienė.

.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)