B. Gruževskis apie kandidatus į ministrus: vadybinių gebėjimų pandemijos sąlygomis gali ir neužtekti
Komentuodamas kandidatės į premjeres Ingridos Šimonytės pasiūlytus pretendentus į ministrų postus, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kad, nors daugelis jų yra pakankamai kompetentingi užimti jiems siūlomas pozicijas, pandemijos kontekste reikalingos konkrečias sritis geriau išmanančios ir svarius savarankiškus sprendimus gebančios priimti asmenybės. Profesorius taip pat pažymi, kad, nors koalicijos partnerių programose nesimato didesnio reformų turinio, o ir apie mokesčių keitimo iniciatyvas kol kas nekalbama, jų netolimoje ateityje išvengti nepavyks.
Aptardamas šiuo metu vieną svarbiausių ir kone daugiausia diskusijų keliantį sveikatos apsaugos ministro postą, į kurį kandidatuoja buvęs valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, B. Gruževskis teigė, kad, vyraujant COVID-19 pandemijai, tikslingiau būtų pasirinkti kandidatą, itin gerai išmanantį virusologiją.
„Vadybiniai gebėjimai dirbant bet kurioje ministerijoje yra vieni svarbiausių, (…) tačiau pandemijos sąlygomis, kai iškyla unikalios situacijos ir nėra laiko diskusijoms, o veikti reikia greitai, gerų vadybinių gebėjimų gali ir neužtekti (…). Tad pandemijos sąlygomis (į sveikatos apsaugos ministro postą – ELTA) buvo tikslingiau ieškoti virusologijos praktiko su aukšto lygio vadybiniais gebėjimais“, – Eltai komentavo jis.
Vertindamas Jurgitos Šiugždinienės kandidatūrą į švietimo, mokslo ir sporto ministres, profesorius pažymėjo, kad jos patirtis šiame sektoriuje leistų efektyviai dorotis su iššūkiais švietimo srityje.
„Jurgitos Šiugždinienės kandidatūrą vertinu teigiamai, kadangi (…) ji nėra gryna vadybininkė šioje sferoje: jos patirtis labiausiai susieta su aukštuoju mokslu, ir tai, mano nuomone, leidžia jai suprasti tiek apatinę, bendrojo ugdymo grandį, tiek su kokiomis problemomis susiduria aukštosios mokyklos“, – sakė jis.
Nors Monika Navickienė, B. Gruževskio teigimu, potencialiai būtų puiki kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres, pandemijos akivaizdoje tikslingiau šias pareigas būtų patikėti socialinės politikos ekspertui.
„Kol kas atsargiai vertinčiau kandidatę į socialinės apsaugos ir darbo ministres M. Navickienę. Potencialiai – tai puikiai į ministres tinkanti kandidatė, jei nebūtų pandemijos ir jei ateityje nelauktų labai sudėtinga socialinės raidos situacija.
Auga ir ateityje augs nedarbas, (…) tai lems ir pajamų trūkumą bei skurdo plitimą. Taip pat ateityje laukia gyventojų senėjimo sukeliamos pasekmės, kurios matyti jau dabar, stebint, kaip auga nedarbas ir laisvų darbo vietų skaičius (…). Dabartinėje situacijoje manyčiau, jog vertėtų paieškoti socialinės politikos praktiko, nes ši sritis, panašu, bus viena problematiškiausių per visą šios Vyriausybės laikotarpį“, – tikino jis.
Tuo metu profesorius pažymėjo, kad efektyvi finansų politika yra sritis, galinti palengvinti šalies padėtį krizės metu, ir pridūrė, jog šioje pozicijoje reikalingas tvirtus savarankiškus sprendimus gebantis priimti kandidatas. Anot B. Gruževskio, šiai pozicijai užimti tinkamas kandidatas būtų į sveikatos apsaugos ministro postą pretenduojantis A. Dulkys.
„Jei socialinės problemos labiausiai tamsins Vyriausybės valdymo paveikslą, efektyvi finansų politika yra priemonė, kuri galėtų tą paveikslą skaidrinti. (…). Kalbant apie kandidatę į finansų ministres Gintarę Skaistę, manyčiau, kad priimti savarankiškus sprendimus jai gali trukdyti premjerės autoritetas, juolab kad šioje pozicijoje reikia stipresnio „ryklio“, kuris jau suktųsi toje sistemoje. Būtent šioje pozicijoje matyčiau A. Dulkį“, – Eltai teigė B. Gruževskis.
Reformuoti pirmiausia reikėtų sveikatos apsaugos sistemą
Kalbėdamas apie galimas naujosios valdžios reformas netolimoje ateityje, profesorius teigė, kad jų išvengti nepavyks, o tai, jog koalicijos partnerių programose didesnių reformų nesimato, kelia šiokį tokį nerimą.
„Ir iš koalicijos partnerių programų tikrai nesimato didesnio reformų turinio (…). Todėl kyla pavojus, kad vėl nieko neįspėjus ar tinkamai nepasiruošus išgirsime apie naktines reformas, kurios ilgam laikui sužaloja šalies ekonomiką, o ypač socialinę raidą. Nes atrodo, kad be didesnių pokyčių neišsisuksime“, – tikino jis.
Anot B. Gruževskio, sritys, kurioms šiuo metu reformos labiausiai reikalingos, yra sveikatos apsauga ir švietimas.
„Reikėtų pradėti nuo sveikatos apsaugos. Pirmiausia reikia grąžinti gyventojams sveikatos apsaugos paslaugas, didinti jų prieinamumą ir įvairovę, kadangi (įsibėgėjus pandemijai – ELTA) labai sumažėjo galimybių tenkinti sveikatos apsaugos poreikius. Antra problema – švietimas. Pagal daugelį požymių EBPO tyrimuose nepatenkame į 30 labiausiai išsivysčiusių šalių, tad iš pradžių reikėtų kalbėti ne apie atlyginimus, o apie ugdymo kokybę ir pažangumą“, – sakė jis.
Reformos reikalingos ir jau anksčiau minėtos finansų bei socialinės paramos politikos srityse, tikino B. Gruževskis.
„Taip pat itin svarbi finansų politika (…). Norėtųsi, kad šioje srityje būtų priimti protingi laisvos rinkos sprendimai, kad nelygybė būtų mažinama mokesčių pagalba, o ne pašalpomis ir išmokomis. Reikalinga ir socialinės paramos politikos reforma: turėtų būti teikiama daugiau pagalbos socialinėmis paslaugomis, jos turi būti aktyvinamos. Taip pat svarbu vykdyti skiriamos paramos monitoringą“, – Eltai teigė jis.
Gali tekti pajausti „diržų veržimo“ pasekmes
Komentuodamas I. Šimonytės teiginį, kad šalies skolos augimas jau tapo problema, B. Gruževskis teigė manąs, jog visuomenei teks patirti tiek skolos didėjimo, tiek „diržų veržimo“ pasekmes.
„Skolos augimą galima suvaldyti tik dviem būdais: mažinant išlaidas ar didinant pajamas. Šiuo metu pajamų augimui nėra jokio pagrindo. Palankiausiomis sąlygomis konservatorių programoje numatytos ekonomikos skatinimo priemonės duos teigiamus rezultatus tik 2023–2024 metais. Todėl realiausias scenarijus šiandien yra toks, kad skola didės ir mums teks pajausti „diržų veržimo“ pasekmes. Mano nuomone, sąžiningi politikai tik tokiam scenarijui ir turėtų ruoštis“, – pažymėjo jis.
Profesorius taip pat pridūrė, kad, nors išrinktoji valdžia kol kas, rodos, neketina imtis mokesčių keitimo iniciatyvų, jos ateityje bus neišvengiamos.
„Valdančiųjų mokesčių keitimo iniciatyvos yra neišvengiamos, vienintelis kylantis klausimas – kada tai įvyks. Viskas priklauso nuo ES pinigų (…) bei kieno sąskaita tos mokestinės iniciatyvos bus vykdomos“, – Eltai komentavo jis.
Vertindamas I. Šimonytės pažadą dėl skaidresnės ir aiškesnės paramos verslui užtikrinimo, B. Gruževskis tikino, kad su šia problema jau turėjo būti susidorota anksčiau.
„Apie (paramos verslui skyrimo – ELTA) aiškumą ir skaidrumą XXI amžiuje nebeturime kalbėti, nes tai yra viešųjų paslaugų abėcėlė. Yra daugybė galimybių palengvinti paramos gavimo sąlygas, tačiau pats palengvinimas neturėtų būti tikslas“, – sakė jis.
Tuo metu, anot profesoriaus, pagrindinėmis problemomis skiriant paramą verslui pandemijos metu išlieka pinigų trūkumas, nepakankamas socialinių partnerių įtraukimas ir paramos efektyvumo užtikrinimas.
„Viena iš problemų – pinigų trūkumas, kuris po naujų metų bus jaučiamas vis labiau. Visgi man didesnį nerimą kelia kita problema – nepakankamas socialinių partnerių įtraukimas sprendžiant dėl paramos verslui priemonių (…). Galiausiai reikalinga sisteminga paramos kontrolė ir užtikrinamas jos efektyvumas“, – Eltai sakė B. Gruževskis.
Monika Grigutytė (ELTA)
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.